Lytinis aktas man visad atrodė esąs magiškas ritualas, dviejų paslapčių susiliejimas į vieną trumpalaikę, bet visa aprėpiančią paslaptį, kuri gali net įžiebti naują gyvybę, naują mistišką paslaptį. – R. Gavelis.
Patikėtas paslaptis saugok stropiau nei pavestą turtą, nes dorų žmonių charakteris turėtų būti vertesnis pasitikėjimo už pačią priesaiką. – Isokratas.
Saugoti savo paslaptį – išmintinga, bet tikėtis, kad kiti darys tą patį – kvailystė. – O. V. Holmsas.
Tai buvo niūri paslaptis, kad tikrovė pažadina troškimus, bet niekad negali jų patenkinti; kad meilė prasideda žmoguje, bet niekad jame nepasibaigia; ir kad gali būti visa: žmogus, meilė, laimė, gyvenimas, bet kažkokiu baisiu būdu to visada per maža, ir juo daugiau tai atrodo, juo mažiau yra iš tikrųjų. – E. M. Remarkas.