Isocrates (436-338 pr. Kr.) – senovės graikų oratorius.

Isokratas

Sentencijos

keisti
  1. Dažnai ir ilgai nebūk pas tuos pačius žmones: juk viskuo persisotinama.
  2. Džiaugsme draugai turi lankytis tik kviečiami, o nelaimėje – be kvietimo, patys.
  3. Imkis kalbėti dviem atvejais: arbakai savo kalbos temą esi dorai apgalvojęs, arbakai kalbėti apie ką nors būtina; tik tada kalbėjimas vertesnis už tylėjimą, o visais kitais atvejais – kur kas geriau tylėti negu kalbėti.
  4. Kai nori pasitarti su kuo nors apie savo reikalus, pirmiausia susidomėk, kaip jis tvarko savuosius.
  5. Kvailio liežuvis aplenkia mintį.
  6. Nemanyk, kad, padaręs ką nors bloga, tu gali pasislėpti, nes, pasislėpęs nuo kitų, nepasislėpsi nuo savo sąžinės.
  7. Neskubėk tapti draugu, o juo tapęs, stenkis juo būti, nes vienodai gėdinga ir neturėti nė vieno draugo, ir dažnai keisti draugus.
  8. Niekada, ką nors begėdiško padaręs, nesitikėk likti nepastebėtas.
  9. Patikėtas paslaptis saugok stropiau nei pavestą turtą, nes dorų žmonių charakteris turėtų būti vertesnis pasitikėjimo už pačią priesaiką.
  10. Su gimdytojais elkis taip, kaip tu norėtum, kad tavo paties vaikai elgtųsi su tavimi.
  11. Viena pirmųjų draugystės priedermių yra įspėti draugų pageidavimus.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –