Tyla

SentencijosKeisti

Imkis kalbėti dviem atvejais: arbakai savo kalbos temą esi dorai apgalvojęs, arbakai kalbėti apie ką nors būtina; tik tada kalbėjimas vertesnis už tylėjimą, o visais kitais atvejais – kur kas geriau tylėti negu kalbėti. – Isokratas.
Iš pirmąkart įsimylėjusiojo nepareikalausi mokėjimo tylėti. Pirmąją meilę lydintis siautulingas džiaugsmas turi išsilieti, antraip jis uždusins įsimylėjėlį. – A. Diuma (tėvas).
Kas nemoka tylėti, tas nesugeba ir kalbėti. – Seneka.
Kas per garsu? Tai tyla. Tyla, kurioje sudūžtama kaip beorėje erdvėje. – E. M. Remarkas.
Kur moteris yra – tylos nėra. – R. Rolanas.
Neišmanėliai kalba, bailiai tyli, o išmintingieji klauso. – K. R. Safonas.
Niekada nevėlu nutilti, jeigu žinai, kad meluoji. – A. Diuma (sūnus).
Pusė žmonijos turi ką pasakyti, bet tyli, o kita pusė – neturi ką pasakyti, bet be perstojo kalba. – R. Frostas.
Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla. – A. de Sent Egziuperi.
Tetyli tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo. – Servantesas.
Tylėjimas – kvailių dorybė. – F. Bekonas.
Tylėjimas ne visuomet parodo žmogų esant protingą, bet parodo jį nesant kvailą. – P. Buastas.
Tylėjimas kai kada reiškia griežčiausią kritiką. – Č. Bakstonas.
Tylėjimas kartais reikšmingesnis ir kilnesnis už tauriausią ir išraiškingiausią gražbylystę ir dažniausiai rodo šviesų protą. – Dž. Adisonas.
Tylėjimas – paprastos sielos, patyrusios visą žmogiško sielvarto nykumą, prieglauda. – V. Hugo.
Tylėjimas – vienas iš sunkiausiai paneigiamų argumentų. – H. V. Šo.
Žinok, kad kvailiams atsakyti dera tylėjimu. – U. al Maalis.
Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir kalbėti. – B. Spinoza.