Jeronimas Laucius

Jeronimas Laucius, g. 1946 – lietuvių rašytojas, redaktorius, leidėjas.

Sentencijos

Apie darbą

1. Darbą reikia nudirbti, o garbę – tik pasiekti.
2. Dirbantys tik spindi, o persitvarkę – ir atspindi.
3. Dirbo geriausi protai, o galvojo – muskulai.
4. Jei nekalbėtume, kaip sužinotume, kiek daug dirbame.
5. Joks darbas neturi ateities. Ateitis – jį dirbančio žmogaus rankose.
6. Pasiekimai geriausiai auga tada, kai jie penimi darbais.

Apie meilę

1. Aistra – persitvarkiusi meilė.
2. Jei meilė ateina ne laiku, ji pastatomą į eilę.
3. Myli ne tas, kuris negali išsiskirti, o tas, kuris myli ir išsiskyręs.

Apie tiesą

1. Jei tiesa nugali melą, vadinasi, ji pergalinga.
2. Pasaulis margas. Tiesos ir melo spalvomis.
3. Tiesa pradeda, o pinigai laimi.

Kitos

1. Ašaros pravalo akis, juokas – atveria.
2. Degus ir nuo smilkstančio įsiliepsnoja.
3. Draugas – tas, su kuriuo už jo pagalbą atsiskaityti nereikia.
4. Geras žmogus – blogo darantis mažiau, nei kiti.
5. Išliejo pyktį ir liko kaip buvęs – tuščias.
6. Išpardavęs viską, tegalėjo spekuliuoti savo jausmais.
7. Išrinktasis – einantis ne savo, o išrinktųjų keliu.
8. Įsigeidęs pelno, nebesiekė peno.
9. Įstatymai visuomet geri... jų sumanytojams.
10. Jei gyvenimas – scena, tai žmona despotiška režisierė.
11. Kai į rankas ilgą laiką nieko neįdedama, jos susigniaužia į kumščius.
12. Karalius elgėsi taip kvailai, kad karalystės priešai tesirūpino, jog jis kuo ilgiau išsilaikytų soste.
13. Laikas gyventi, laikas vesti.
14. Lietuva būtų graži, kaip ir Šveicarija, jei palyginamojo vaizdo negadintų... bankai.
15. Nėra to daug, kurio nebūtų maža.
16. Niekas kitas taip nepuošia moters, kaip tas, kuris ją puošia.
17. Nieko nenorėk – ir viską turėsi.
18. Nuolat kovodamas su trūkumais, nieko kito ir nepasiekė.
19. Rezultatai aiškūs. Vadinasi, – baisūs.
20. Rūpesčių daug, o rūpestingų – maža.
21. Skirtingi likimai. Vieniems lemta gyvenimą nugyventi, o kitiems – nusigyventi.
22. Šviesia ateitimi nebetikėjo, o naujovių laukė.
23. Tėkmės dėsnis: tik plaukiantys pasroviui išplaukia į plačius vandenis.
24. Tik visiškai laisvi nebeturi galimybės kovoti už laisvę.
25. Vieni už laisvę grumiasi mūšyje, kiti pertekliuje.
26. Vieniems tiltus statyti, kitiems – nuotakas per juos nešioti.
27. Žmogus – gamtos tvarinys, jojantis jai ant sprando.