Sentencijos

keisti
  1. Aforizmai atsiranda pagal tą patį receptą kaip ir statulos: reikia paimti gabalėlį marmuro ir nudaužyti visą, ko, nebūtinai reikia. – G. Laubas.
  2. Aforizmai – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos proto veiklos, bet priešingai, ją skatina. – L. Tolstojus.
  3. Aforizmai yra antitalentai: protas išminties forma grąžina tai, ką jam dovanojo gyvenimas. – M. Keselis.
  4. Aforizmai yra filosofų mintys. – L. de Klapje Vovenargas.
  5. Aforizmai yra galinčios judėti tiesos, rinktinis mąstymo bei jutimo ekstraktas. – V. R. Algeris.
  6. Aforizmai yra mąstymo žaidimai su pačiu savimi. Todėl jų niekada nereikėjo šventiesiems bei pranašams. – H. Kudszus.
  7. Aforizmai paskatina autorių kurti. – H. Vestneris.
  8. Aforizmai – tai geležinės vinys, įkaltos į protą neištraukiamai. – D. Didro.
  9. Aforizmai – tai išmintis portatyvine forma, minčių ir jausmų koncentruotas ekstraktas. – V. R. Oldžeras.
  10. Aforizmas yra kaip brangakmenis, kuris įgauna vertę dėl savo retumo ir yra malonus mažomis porcijomis. – H. Hesė.
  11. Aforizmas yra sektorius, kuris leidžia nuspėti ratą (smulkesnį struktūrinį vienetą). – H. Vestneris.
  12. Aforizmas kitų literatūros žanrų atžvilgiu turi tokį privalumą, kad jis nededamas į šalį, neperskaičius iki pabaigos. – G. Laubas.
  13. Aforizmasminties visureigis. – V. Karalius.
  14. Aforizmas nebūtinai turi atitikti tiesą, tačiau jis turi peršokti tiesą. Vienu sakiniu jis turi būti ją aplenkęs. – K. Krauzas.
  15. Aforizmas niekada nesutampa su tiesa; jis arba pusė tiesos arba pusantros. – K. Krauzas.
  16. Aforizmas nori ne kvailus, o protingus priversti susimąstyti. – Z. Grafas.
  17. Aforizmas – nuosprendis? Taip, už arba prieš autorių. – S. J. Lecas.
  18. Aforizmas per mažas, kad galėtų pataikauti. – V. Karalius.
  19. Aforizmas, sentencija, kurių srityje aš tarp vokiečių esu meistras, yra „Amžinybės“ forma; mano ambicijos, nusakant dešimčia sakinių, ką kiekvienas kitas visa knyga – ką kiekvienas kitas knygoje sako ne... – F. Nyčė, Götzendämmerung.
  20. Aforizmas, tai dar nesuvirškinta išmintis. – A. Birsas, The Devil's Dictionary.
  21. Aforizmas tampa pripažintu literatūros žanru: kritikai jo nesuvokia, bet imasi jo. – G. Laubas.
  22. Aforizmas vertinamas be kita ko todėl, kad jame yra pusė tiesos. Tai yra neįprastai didelė tiesos procentinė dalis. – G. Laubas.
  23. Aforizmą sukurti, jei sugebama, yra sunku. Daug lengviau yra parašyti jei to nesugebama. – K. Krauzas.
  24. Aforizmo neįmanoma padiktuoti. Tai tęstųsi pernelyg ilgai. – K. Krauzas.
  25. Aforizmus rašyti turėtų tik tas, kas mato didelius sąryšius. – R. Musilas.
  26. Doroviniai aforizmai glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmintį, požiūrį, apibrėžia tvirtus dvasinės sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus. – G. V. F. Hėgelis.
  27. Galintis rašyti aforizmus neturėtų iššvaistyti savo jėgų rašiniams. – K. Krauzas.
  28. Kas dar nevertina aforizmų, tas visų pirma turėtų skaityti disertacijas. – G. Brandas.
  29. Kas nors pasakyta trumpai gali būti ilgo mąstymo vaisius arba derlius. – F. Nyčė, Menschliches, Allzumenschliches.
  30. Kiekvieno aforizmo širdyje, naujai ar net paradoksalu, glūdi seniai žinoma tiesa. – A. Šnicleris.
  31. Literatūros ateitis – aforizmas. Jo neįmanoma ekranizuoti. – G. Laubas.
  32. Pakratyk aforizmą, iškris melas, o liks matyti banalybė. – A. Šnicleris.
  33. Senovės išmintis paliko tokią galybę aforizmų, kad jie kaip akmuo ant akmens sudaro ištisą neįveikiamą sieną. – M. Saltykovas-Ščedrinas.
  34. Visi aforizmai apie moteris savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių. – A. Morua.
  35. Visuose aforizmuose tikslumą iš dalies tenka aukoti glaustumui. – S. Džonsonas.

Taip pat skaitykite

keisti

Sentencija

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –