Stanislovas Ježis Lecas

Stanislovas Ježis Lecas (lenk. Stanisław Jerzy Lec (1909-1966) – lenkų rašytojas.

Stanislovas Ježis Lecas

Sentencijos ir aforizmai

Apie žmogų

1. Dauguma žmonių žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje.
2. Ilgainiui technika taip ištobulės, jog žmogus galės išsiversti be savęs.
3. Viskas žmogaus rankose. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti.
4. Žmogus neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi.

Kitos

1. Aforizmas – nuosprendis? Taip, už arba prieš autorių.
2. Ak, kad taip žinotum pono Dievo namų adresą!
3. Apie jį kalba: „Tai – liūtas!“ Na ir kas, dykumos tai nėra. Geriau jį atiduoti į cirką ar į zoologijos sodą. Arba iškamšą padarius – į muziejų.
4. Apšaukti ką nors kekše, lengviau nei ja būti.
5. Aš esu gražus, aš esu stiprus, aš esu protingas, aš esu geras. Ir visa tai aš atradau!
6. Bala kartais sukuria gelmės įspūdį.
7. Bendraujant su nykštukais, sulinksta nugarkaulis.
8. Duona atveria kiekvieną burną.
9. Girdyk karvę nors ir kakava, vis vien neišmelsi šokolado.
10. Gyvenimas iš žmonių atima baisiai daug laiko.
11. Ir ant sosto prasitrina kelnės.
12. „Jaučiu, kaip man auga sparnai!“ – tarė pelė. Na ir kas iš to, pone šikšnosparni?
13. Jeigu išaiškės, kad miražas – tikrovė, reikalaukite atlyginimo už nuostolius.
14. Jis sąžinę turėjo švarią, nenaudotą.
15. Kai šoktelėsi iš džiaugsmo, žiūrėk, kad tau žemės iš po kojų neišmuštų.
16. Kaip blusos mintys šokinėja nuo žmogaus prie žmogaus. Bet kanda ne visiems.
17. Kiekvienas žiūrovas atsineša į teatrą savo akustiką.
18. Kito žmogaus neraštingumas taip pat kliudo rašyti.
19. Kodėl mes iškrintame iš mėnulio vis į tą pačią žemę.
20. Kuo mažesni gyventojai, tuo didesnė atrodo imperija.
21. Kuo silpnesni įrodymai, tuo stipresnė pozicija.
22. Kurkite legendas apie save. Dievai pradėjo nuo šito.
23. Langą į pasaulį galima uždengti laikraščiu.
24. Mąstymui reikalingos smegenys, nekalbant jau apie žmogų.
25. Ne visi feniksai, pakilę iš pelenų, prisipažįsta, kokia buvo jų praeitis.
26. Nekalbėk kvailysčių – priešas klausosi.
27. Neraštingieji priversti diktuoti.
28. Net ir gėris turi dvi puses – gerąją ir blogąją.
29. Net ir Pranašo barzdą galima nuskusti!
30. Niekam nepasakokite savo sapnų. O jeigu į valdžią ateis psichoanalitikai?
31. Niekas nenori jausti mielių skonio tešloje, kuri ant jų pakilo.
32. Nors karvei ir kakavos duosi, bet pieno neišmelši.
33. O gal Dievas lėmė man būti ateistu?
34. – Pagrasinsiu jam tik pirštu, – tarė jis, dėdamas pirštą ant nuleistuko.
35. Pakaruoklio namuose nekalbama apie virvę. O budelio?
36. Pats kartą mačiau stebuklą. Tai nutiko tuomet, kai buvo apsieita be stebuklų.
37. Per akistatą lavonas savo žudiko neatpažino.
38. Per procesus burtininkės prisipažindavo bendravusios su velniu. Kraujas verda mūsų gyslose! Kaip buvo galima jas versti tai sakyti, juk velnias neegzistuoja! Bet mūsų proto balsas šaukia: Netiesa, netiesa, netiesa! Velnias egzistuoja, anuomet jis buvo inkvizitorius.
39. Prisikelti iš mirusiųjų gali tik lavonai. Gyviesiems sunkiau.
40. Satyrikai, atsargiau su kūrybingom idėjom! 1931 m. R. Clairo1 filme „Tegyvuoja laisvė“ vienos iš ironiškų dainelių priedainis skambėjo taip: „Le travail c‘est la liberté“2, o 1940-aisiais ant Osvencimo vartų pasirodė užrašas: „Arbeit macht frei!“3
41. Sezamai, atsidaryk, aš noriu išeiti!
42. Sugedusio kompaso rodyklė nevirpa. Atleista nuo atsakomybės.
43. Sunkiausia tiesai tais laikais, kai bet kas gali atrodyti tiesa.
44. Valdžia dažniausiai pereina iš rankų į rankas, o ne iš galvos į galvą.
45. Versdami paminklus, saugokite pjedestalus. Visad gali praversti.
46. Vieni niekada neturėjo vilties, kiti nuolat netenka jos.
47. Visą gyvenimą eiti link tikslo galima, jei tikslas nuolat atsitraukia.
48. Žinau, iš kur legenda apie žydų turtus. Žydai moka už viską.
49. Žmonėms reikėtų laisvos dienos nuo gyvenimo.
50. Žodis „kurva“ prarado savo moteriškumą, dabar tai paprasčiausiai susikurvinęs žodis.