Atverti pagrindinį meniu

SentencijosKeisti

  1. Aforizmai yra filosofų mintys. – L. de Klapje Vovenargas.
  2. Apibūdinčiau filosofą kaip žmogų, balionu iškilusį į orą, šeiminykščiai ir draugai laiko virves, neleidžiančias jam atitrūkti nuo žemės, ir stengiasi patempti atgal. – L. M. Olkot.
  3. Ar asilas gali būti tragiškas? – Kai žmogų sutraiško našta, kurios neįmanoma nei vilkti, nei nusimesti?.. filosofo atvejis. – F. Nyčė.
  4. Būtinai vesk. Jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas; jei blogą – tapsi filosofu. – Sokratas.
  5. Dabar filosofai klausia: „Ką daryti su žmogumi?“ O man atrodo, būtų kur kas svarbiau, jei kiekvienas savęs paklaustų: „Ką man daryti?“ Ir ne retoriškai, o konkrečiai: kaip elgtis, turint galvoje pakitimus, vykstančius aplinkiniame pasaulyje, gyvenimo būdo, sąmonės lygmens pokyčius, gabumų lavinimą. – V. Pekelis.
  6. Esu filosofas, todėl nė vienas aiškinimas man neįtinka. – R. Zendas.
  7. Filosofai skiriasi nuo kitų žmonių tuo, kad siekia įžvelgti tiesą, pamatyti esmę, tai kas visada tapatu sau. – Platonas.
  8. Filosofai – tarsi žvaigždės: jie silpnai šviečia dėl to, kad yra pernelyg aukštai. – F. Bekonas.
  9. Filosofas: tai žmogus, kuris nuolat sielojasi, mato, girdi, įtaria nepaprastus dalykus, tikisi jų, svajoja apie juos; jį jo paties mintys trenkia tarsi iš išorės, iš viršaus ir iš apačios, lyg būdingi jam nutikimai ir perkūno smūgiai; jis pats galbūt yra audra, gresianti naujais žaibais; lemties žmogus apie kurį nuolat griaudžia ir dunda, prasiveria žemė ir vyksta kažkas siaubinga. Filosofas: ak, būtybė, kuri dažnai bėga nuo savęs, dažnai bijo savęs, – bet kuri pernelyg smalsi, kad daugiau niekad „negrįžtų prie savęs“… – F. Nyčė.
  10. Filosofija dažnai susideda iš vieno filosofo, teigiančio, jog visi kiti filosofai – kvailiai. Paprastai jis tai įrodo, ir kartu įrodo, jog pats yra kvailys. – H. L. Menkenas.
  11. Filosofija – tai dažniausiai vienas filosofas, uoliai įrodinėjantis, kad visi kiti yra asilai. Paprastai jis tai įrodo, bet turiu pridurti, kad paprastai įrodo ir tai, jog pats yra vienas jų. – H. L. Menkenas.
  12. Ir per langą žiūrėdmas gali tapti filosofu. – A. Šidlauskas.
  13. Išties šiek tiek bendro supratimo jiems įgyti būtina, jei nori, kad savo darbą atliktų protingai, tačiau kiek galima mažiau, kitaip nebus iš jų gerų ir laimingų visuomenės narių. Juk žinia, dora ir laimė randasi iš atskirybių, o bendrybės – neišvengiama intelekto yda. Visuomenės nugarkaulį sudaro ne filosofai, o rėmelių drožinėtojai ir pašto ženklų rinkėjai. – O. Hakslis.
  14. Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas,– sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu... – F. Nyčė.
  15. Kai filosofas sustoja, menininkas eina toliau. – Ž. P. Sartras.
  16. Kas brangina smulkmenas dėl jų pačių, tas tuščias žmogus, o kas jas vertina dėl pasidarytinų išvadų ar dėl naudos, tas – tas filosofas. – E. Dž. Buliveris-Litonas.
  17. Kodėl aš menininkas, o ne filosofas? Todėl, kad mąstau žodžiais, o ne idėjomis. – A. Kamiu.
  18. Meilė gyvenimui – štai kas daro mus filosofais. – F. Nyčė.
  19. Mes nesutinkame su anglų snobais, kurie laiko beraščius pavojingais piktadariais. Mes prisimename romėnų imperatorius. Mes prisimename Atgimimo didikus. Pavojingas išsilavinęs nusikaltėlis, visų pavojingiausias įstatymų nepripažįstantis šiuolaikinis filosofas. Šalia jo daugpatys ir plėšikas visai padorūs, aš juos užjaučiu. Jie pripažįsta normalų žmogišką idealą, tik ieško jo ne ten, kur reikia. Vagis gerbia nuosavybę. Jis tiesiog nori ją pasisavinti, kad galėtų dar labiau gerbti. Filosofas ją neigia, jis nori sunaikinti pačią privačios nuosavybės idėją. Daugpatys gerbia santuoką, kitaip jis nevargintų savęs nuobodžiu, netgi sekinančiu vedybų ritualu. Filosofas santuoką niekina. Žmogžudys vertina žmogaus gyvybę, jis tiesiog nori gyventi pilniau kitų gyvenimų, kurie jam atrodo mažiau vertingi, sąskaita. Filosofas nekenčia savo gyvenimo ne mažiau, nei svetimo. – G. K. Čestertonas.
  20. Ne filosofui, kuris yra išoriniame kūne, reikia teikti pagarbą, bet vidinio žmogaus filosofui. – S. Pitagorietis.
  21. Padažą sugalvojo virėjas filosofas: pasaulyje daug dalykų, kuriuos sunku nuryti. – V. Karalius.
  22. Romanistai, atkakliai vedantys savo skaitytojus į lūšnas, retai aplanko jas patys. Ligų ir Mirties specialistus retai teprikalbinsi nueiti į ligoninę, kur jie ką tik numarino savo herojų. Poetai ir filosofai, skambiomis eilėmis ir proza šlovinantys Išlaisvintoją Mirtį, dažnai išbąla, vien paminėjus geriausios jų bičiulės vardą. Tai sena istorija. <...> Kraupiausias knygas apie karą, parašė taikūs žmonės, net negirdėję, kaip sprogsta toliašaudžių vokiškų pabūklų sviediniai. Rašytojai, su didžiausiu malonumu peršantys skaitytojams seksualinių orgijų aprašymus patys paprastai nenusikalta dorovei. – A. Miuntė.
  23. Tapau filosofu ir aistringai troškau išgarsėti iš esmės tik todėl, kad galėčiau suvedžioti moteris. – Ž. P. Sartras.
  24. Tikrasis žinojimas yra ne susipažinimas su faktais, kurie daro žmogų tik pedantu, o faktų panaudojimas, kuris daro jį filosofu. – H. T. Baklis.
  25. Tyla subrandina ne politikus, o filosofus. – A. Šidlauskas.

NuorodosKeisti

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –