Vytautas Karalius

Vytautas Karalius (1931–2019) – lietuvių poetas, vertėjas.

Sentencijos ir aforizmai

Apie gamtą

1. Gamta moko taip neįkyriai, jog mes per vėlai sužinom, kad ji – mūsų mokytoja.
2. Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis.
3. Gamta nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms.
4. Gamta neturi tikslo: ji galimybių visuma.
5. Gamta skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu.
6. Gamtoje pasitaiko stebėtinų reiškinių – smegenų sukrėtimas ... O smegenų tai nėra!
7. Mes – durų išradėjai, bet gamta mus įsileidžia tik pro plyšius.
8. Pasiilgusi žmonių, panašių į save, gamta susikuria sau vieną kitą genijų.

Apie gyvenimą

1. Gyvenimas būtų lygus tiesai, jei žmogus būtų tiktai gamta.
2. Gyvenimas jau vien dėl to puikus, kad iš jo galima sukurti satyros šedevrą.
3. Gyvenimas turėtų užgrūdinti ne tik mus, bet ir mūsų viltį.
4. Jei teorija neina prie gyvenimo, gyvenimas eina prie teorijos.

Apie meilę

1. Meilė akla. Bet kiek reginčiųjų lenda prie jos.
2. Meilė – kometa, buitis – jos uodega, kuri gali nušluoti ir didelį tikslą.
3. Meilė – ne svarstyklės, o sūpuoklės: jai rūpi ne svoris, o apsvaigimas.
4. Mes ieškom neužšąlančio meilės uosto, bet pamirštam būti šiltąja srove.

Apie moteris

1. Bendra vyrų ir moterų klaida: netekę originalo ieškom kopijos.
2. Ilgiausiai prisimeni moteris, kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam?
3. Kai kurių moterų paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus.
4. Kai moteris gili upė, vyras stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda.
5. Žemė turi tris polius: šiaurės, pietų ir nepasiektą moterį.

Apie pažinimo medį

1. Kas neturi kantrybės užsiauginti pažinimo medį, tas sėja ankstyvąsias daržoves.
2. Pažinimo medis gali augti ir patvory.
3. Praktiški meistrai mano, kad ir iš pažinimo medžio galima išskaptuoti daug lengvų šaukštų.

Apie tiesą

1. Geriausios tos knygos, kuriose netelpa tiesa.
2. Kelias į tiesą turi ir pakeles. Neskubantiems.
3. Pasaka yra tiesa, bet tiesa dar nėra pasaka.
4. Stebuklų automatas: įmeti mažą melą – iškrenta didelis, įmeti tiesą – sugenda automatas.
5. Tiesa paduoda ranką kaip dama: nenusimaudama pirštinės.

Apie žmogų

1. Įpratęs gyventi klausimais, žmogus kaip lenktynių arklys nebenori bėgti be kliūčių ruožo.
2. Kai dievas visuresantis, žmogus patylom daro plyšį. Juk turi kažkur būti ir žmogus!
3. Keistas reiškinys: eini šunkeliu, o sutinki žmones.
4. Kopėčias išrado ne žvaigždžių rinkėjas, o žmogus, kuris matė tik tai, kas pasiekiama.
5. Velnią žmogus išgalvojo tada, kai panoro būti geresnis, negu žmogui įmanoma.
6. Žmogus – tokia pralaimėjimų sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos pergalės.
7. Žmogus tragiškas medis: jis laukia vaisių dar nepražydęs ir nori žydėti, jau numetęs vaisius.

Apie žodį

1. Didelis žodis jau savaime įtartinas. O kodėl jis didelis?
2. Didžiųjų žodžiai nėra didesni: iš aukščiau mesti jie turi didesnę svorio jėgą.
3. Gerbkime žodį, leiskime jam pailsėti.
4. Jei vyrai žinotų, koks buvo pirmasis Ievos žodis, jie būtų geresni psichologai.
5. Kuo didesnis žodžių srautas, tuo daugiau negyvų žodžių.
6. Nejudink žodžio, kuris gali tave prispausti.
7. Vienais žodžiais mes jodinėjam, o kiti mus užjodo.
8. Žodis KODĖL – sena pavojinga šachta. Kiek ji palaidoja žmonių, kurie skuba gilyn, nesustiprinę praėjimų.

Kitos

1. Adomui buvo lengva būti savimi: dar nebuvo pagundos pasidaryti originaliam.
2. Aforizmas – minties visureigis.
3. Aforizmas per mažas, kad galėtų pataikauti.
4. Atgimimas: taip nusivilti savimi, kad pasuktum nuo savęs kaip nuo svetimų durų.
5. Atsikandę to paties obuolio Adomas ir Ieva pajuto skirtingus norus: Ieva – mylėti, Adomas – veikti.
6. Auksinės žuvelės reiklumas: ar nepasenęs žvejo pažymėjimas?
7. Bešokant apie aukso veršį, nutrypiame tiek žolės, kad jos užtektų ištisai jaučių bandai.
8. Didieji kvailių ieškotojai neieško pavienių kvailių: jie sukvailina visą šalį – ir nebereikia ieškoti.
9. Didingojo galva sutvarkyta didingai: joje yra ir minčių laukiamasis.
10. Dvi klaidos. Vieni mėgina viską suprasti, pamiršdami gyventi, kiti skuba gyventi, nespėję nieko suprasti.
11. Esmė – spąstai, kurių sveikas protas vengia.
12. Faktai – sekluma, kurioj dauguma nuskęsta.
13. Fotogeniška idėja gali turėti daugiau pasisekimo, už gilią idėją.
14. Genialus numatymas: tašką padėti iš ryto, sakinį užbaigti vakare.
15. Geriau visumos nuotrupa, negu trupinių visuma.
16. Guminės lėlės ir guminiai dievai patogūs: juos galima dažnai maudyti.
17. Ieškok savęs kaip adatos: siūlą įvers kiti.
18. Iš kur galėjo žinoti akmenskaldys, kad jam pakišo išminties akmenį?
19. Jei biurokratus laidotume biurokratiškai, ar spėtume per tris dienas?
20. Jei gėlės žinotų, kad jos gražios, liktų tik viena gėlių rūšys – koketės.
21. Jei okupanto neklausai, esi nacionalistas; kai jo pasiųstas okupuoji kitus, esi internacionalistas.
22. Jei šunys žinotų, kiek žmoguje šuniškumo formų, jie nevizgintų uodega, o pastatytų ją iš pagarbos.
23. Jei šventovių pamatai būtų tvirtesni, žmonės būtų auklėjami juoku, o ne maldomis.
24. Jeigu avys liko sveikos, kai vilkai sotūs – vadinasi, suėsti atpirkimo ožiai.
25. Kas nedrįsta nuogas išbėgti į gatvę ir sušukti: eureka! – tas besirengdamas pamiršta savo genialiąją idėją.
26. Kas neturi pasaulio savyje, tam nepadės nė padidinta visata.
27. Laisvė – susitikimas su pasauliu be įkyrių tarpininkų.
28. Lengviausiai pasiklystama einant į dangų: arba nėra ko paklausti, arba sutiktieji atsako nesuprantama kalba.
29. Maldos – mandagūs įrašai į dangaus skundų knygą.
30. Mano įdomiausioji nuotrauka. Heraklis duoda interviu, atsisakęs valyti Augijo arklides.
31. Mąstymo pagrindas: pradėti nuo ištakų ir drįsti ligi ribos.
32. Mes ieškom neužšąlančio meilės uosto, bet pamirštam būti šiltąja srove.
33. Milžinas nematuojamas taip tiksliai, kaip nykštukai.
34. Modernus Sizifas turi pažymėjimą, kuriame tiksliai nurodytas akmens svoris.
35. Nebaudžiamumas. Ar buvo partija bent kartą nubausta už idėjinį priekabiavimą?
36. Nepaprastųjų paprastumas nelygus paprastųjų nepaprastumui.
37. Nuo kaukės lieka žymės – patartina nešioti pokaukį.
38. Nuomonė – pats netiksliausias, bet dažniausiai naudojamas matas.
39. Oro pilims statyti leidimas nebūtinas.
40. Padažą sugalvojo virėjas filosofas: pasaulyje daug dalykų, kuriuos sunku nuryti.
41. Paprastam kvailumui nepastatytas nė vienas paminklas, o idėjiškam – dešimtys tūkstančių.
42. Pasaka apie vilką avies kailyje gana pavojinga: naivios avys ima nebetikėti, kad būna vilkas vilko kailyje.
43. Pasąmonė turi atsarginį išėjimą – nesąmonę.
44. Pasaulio pradžia būtų žymiai aiškesnė, jei Dievas visų pirma būtų sukūręs operatorių.
45. Pasaulį labiausiai pajunti, susidūręs su juo kaktomuša. Kelios iššokusios kibirkštys apšviečia plačiau, negu aukščiausios žvaigždės.
46. Pavyzdžiai užkrečia. Kiek sulaužoma šonkaulių nebesukuriant Ievos!
47. Pavojinga neturėti kaukės: tiek norinčių demaskuoti.
48. Pavojingoji trejybė: sąmonė, pasąmonė ir nesąmonė.
49. Pažadai – plataus lauko dar platesnės pakelės.
50. Pažink save! Sužinok tikslų savo kaukės numerį.
51. Po garsiakalbio sunku išrasti giliakalbį.
52. Priekaištas trojiečiams. Kodėl neparodėt arklio vaikams? Jie būtų iš karto pamatę, kad arklys be uodegos. 
53. Principingumas: dangaus neatsisako, bet reikalauja kito dievo.
54. Protą išgalandi pats – ir įsipjauni pirmas.
55. Raštinga valstybė: pasirašo visas žmogaus teisių deklaracijas, o slapta deda kryžiukus.
56. Rojus – keistas kalėjimas: nusikalsk ir būsi išvarytas.
57. Savigyra – seniausia savitarna.
58. Sėkmė – dovana sau, bet daugeliui norisi, kad iškilmingai ją įteiktų kiti.
59. Siena, skirianti dangų nuo pragaro, ne tokia stora, kaip apskaičiuota specialistų.
60. Sizifas be akmens: kai neužrūstini dievų, lieki be darbo.
61. Slibino galvom skaičiuoti neužtenka matematinių gabumų – reikia drąsos.
62. Spalvos – abėcėlė, atspalviai – pažinimas.
63. Sudėtinga situacija: labirintas uždarytas remontui; minotauras minta konservais; Ariadnė pardavė siūlus.
64. Sunkiausiai užgyja galva, praskelta išminties akmeniu.
65. Širdis – ne bankas su aukso atsargom. Ji – kasyklos.
66. Šypsena – lengviausi šarvai.
67. Šventosios knygos ne tiek galingos savo tiesom, kiek svoriu: su tokia knyga galima trenkti per galvą.
68. Tarp dviejų cukraus gabalų suabejoja net musė.
69. Tikėjimas – vienas didžiausių patogumų: nebereikia ieškoti.
70. Tingieji prisnūsta popiečio, pasikabinę hamaką tarp TAIP ir NE.
71. Turėk sąžinę: kiek galima sau meluoti.
72. Tvora romantikė vadina save horizontu.
73. Vieni prasimuša, kiti prasilaižo.
74. Visos lakštingalos talentingos. Sunku atsirasti genialiai.
75. Visų laikų patarlės moko to paties. Vadinasi, žmogus iš esmės nesikeičia.