Vytautas Karalius
lietuvių poetas, vertėjas.
Vytautas Karalius (1931–2019) – lietuvių poetas, vertėjas.
Sentencijos ir aforizmai
keistiApie gamtą
keisti- Gamta moko taip neįkyriai, jog mes per vėlai sužinom, kad ji – mūsų mokytoja.
- Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis.
- Gamta nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms.
- Gamta neturi tikslo: ji galimybių visuma.
- Gamta skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu.
- Gamtoje pasitaiko stebėtinų reiškinių – smegenų sukrėtimas ... O smegenų tai nėra!
- Mes – durų išradėjai, bet gamta mus įsileidžia tik pro plyšius.
- Pasiilgusi žmonių, panašių į save, gamta susikuria sau vieną kitą genijų.
Apie gyvenimą
keisti- Gyvenimas būtų lygus tiesai, jei žmogus būtų tiktai gamta.
- Gyvenimas jau vien dėl to puikus, kad iš jo galima sukurti satyros šedevrą.
- Gyvenimas turėtų užgrūdinti ne tik mus, bet ir mūsų viltį.
- Jei teorija neina prie gyvenimo, gyvenimas eina prie teorijos.
Apie meilę
keisti- Meilė akla. Bet kiek reginčiųjų lenda prie jos.
- Meilė – kometa, buitis – jos uodega, kuri gali nušluoti ir didelį tikslą.
- Meilė – ne svarstyklės, o sūpuoklės: jai rūpi ne svoris, o apsvaigimas.
- Mes ieškom neužšąlančio meilės uosto, bet pamirštam būti šiltąja srove.
Apie moteris
keisti- Bendra vyrų ir moterų klaida: netekę originalo ieškom kopijos.
- Ilgiausiai prisimeni moteris, kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam?
- Kai kurių moterų paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus.
- Kai moteris gili upė, vyras stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda.
- Žemė turi tris polius: šiaurės, pietų ir nepasiektą moterį.
Apie pažinimo medį
keisti- Kas neturi kantrybės užsiauginti pažinimo medį, tas sėja ankstyvąsias daržoves.
- Pažinimo medis gali augti ir patvory.
- Praktiški meistrai mano, kad ir iš pažinimo medžio galima išskaptuoti daug lengvų šaukštų.
Apie tiesą
keisti- Geriausios tos knygos, kuriose netelpa tiesa.
- Kelias į tiesą turi ir pakeles. Neskubantiems.
- Pasaka yra tiesa, bet tiesa dar nėra pasaka.
- Stebuklų automatas: įmeti mažą melą – iškrenta didelis, įmeti tiesą – sugenda automatas.
- Tiesa paduoda ranką kaip dama: nenusimaudama pirštinės.
Apie žmogų
keisti- Įpratęs gyventi klausimais, žmogus kaip lenktynių arklys nebenori bėgti be kliūčių ruožo.
- Kai dievas visuresantis, žmogus patylom daro plyšį. Juk turi kažkur būti ir žmogus!
- Keistas reiškinys: eini šunkeliu, o sutinki žmones.
- Kopėčias išrado ne žvaigždžių rinkėjas, o žmogus, kuris matė tik tai, kas pasiekiama.
- Velnią žmogus išgalvojo tada, kai panoro būti geresnis, negu žmogui įmanoma.
- Žmogus – tokia pralaimėjimų sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos pergalės.
- Žmogus tragiškas medis: jis laukia vaisių dar nepražydęs ir nori žydėti, jau numetęs vaisius.
Apie žodį
keisti- Didelis žodis jau savaime įtartinas. O kodėl jis didelis?
- Didžiųjų žodžiai nėra didesni: iš aukščiau mesti jie turi didesnę svorio jėgą.
- Gerbkime žodį, leiskime jam pailsėti.
- Jei vyrai žinotų, koks buvo pirmasis Ievos žodis, jie būtų geresni psichologai.
- Kuo didesnis žodžių srautas, tuo daugiau negyvų žodžių.
- Nejudink žodžio, kuris gali tave prispausti.
- Vienais žodžiais mes jodinėjam, o kiti mus užjodo.
- Žodis KODĖL – sena pavojinga šachta. Kiek ji palaidoja žmonių, kurie skuba gilyn, nesustiprinę praėjimų.
Kitos
keisti- Adomui buvo lengva būti savimi: dar nebuvo pagundos pasidaryti originaliam.
- Aforizmas – minties visureigis.
- Aforizmas per mažas, kad galėtų pataikauti.
- Atgimimas: taip nusivilti savimi, kad pasuktum nuo savęs kaip nuo svetimų durų.
- Atsikandę to paties obuolio Adomas ir Ieva pajuto skirtingus norus: Ieva – mylėti, Adomas – veikti.
- Auksinės žuvelės reiklumas: ar nepasenęs žvejo pažymėjimas?
- Bešokant apie aukso veršį, nutrypiame tiek žolės, kad jos užtektų ištisai jaučių bandai.
- Didieji kvailių ieškotojai neieško pavienių kvailių: jie sukvailina visą šalį – ir nebereikia ieškoti.
- Didingojo galva sutvarkyta didingai: joje yra ir minčių laukiamasis.
- Dvi klaidos. Vieni mėgina viską suprasti, pamiršdami gyventi, kiti skuba gyventi, nespėję nieko suprasti.
- Esmė – spąstai, kurių sveikas protas vengia.
- Faktai – sekluma, kurioj dauguma nuskęsta.
- Fotogeniška idėja gali turėti daugiau pasisekimo, už gilią idėją.
- Genialus numatymas: tašką padėti iš ryto, sakinį užbaigti vakare.
- Geriau visumos nuotrupa, negu trupinių visuma.
- Guminės lėlės ir guminiai dievai patogūs: juos galima dažnai maudyti.
- Ieškok savęs kaip adatos: siūlą įvers kiti.
- Iš kur galėjo žinoti akmenskaldys, kad jam pakišo išminties akmenį?
- Jei biurokratus laidotume biurokratiškai, ar spėtume per tris dienas?
- Jei gėlės žinotų, kad jos gražios, liktų tik viena gėlių rūšys – koketės.
- Jei okupanto neklausai, esi nacionalistas; kai jo pasiųstas okupuoji kitus, esi internacionalistas.
- Jei šunys žinotų, kiek žmoguje šuniškumo formų, jie nevizgintų uodega, o pastatytų ją iš pagarbos.
- Jei šventovių pamatai būtų tvirtesni, žmonės būtų auklėjami juoku, o ne maldomis.
- Jeigu avys liko sveikos, kai vilkai sotūs – vadinasi, suėsti atpirkimo ožiai.
- Kas nedrįsta nuogas išbėgti į gatvę ir sušukti: eureka! – tas besirengdamas pamiršta savo genialiąją idėją.
- Kas neturi pasaulio savyje, tam nepadės nė padidinta visata.
- Laisvė – susitikimas su pasauliu be įkyrių tarpininkų.
- Lengviausiai pasiklystama einant į dangų: arba nėra ko paklausti, arba sutiktieji atsako nesuprantama kalba.
- Maldos – mandagūs įrašai į dangaus skundų knygą.
- Mano įdomiausioji nuotrauka. Heraklis duoda interviu, atsisakęs valyti Augijo arklides.
- Mąstymo pagrindas: pradėti nuo ištakų ir drįsti ligi ribos.
- Mes ieškom neužšąlančio meilės uosto, bet pamirštam būti šiltąja srove.
- Milžinas nematuojamas taip tiksliai, kaip nykštukai.
- Modernus Sizifas turi pažymėjimą, kuriame tiksliai nurodytas akmens svoris.
- Nebaudžiamumas. Ar buvo partija bent kartą nubausta už idėjinį priekabiavimą?
- Nepaprastųjų paprastumas nelygus paprastųjų nepaprastumui.
- Nuo kaukės lieka žymės – patartina nešioti pokaukį.
- Nuomonė – pats netiksliausias, bet dažniausiai naudojamas matas.
- Oro pilims statyti leidimas nebūtinas.
- Padažą sugalvojo virėjas filosofas: pasaulyje daug dalykų, kuriuos sunku nuryti.
- Paprastam kvailumui nepastatytas nė vienas paminklas, o idėjiškam – dešimtys tūkstančių.
- Pasaka apie vilką avies kailyje gana pavojinga: naivios avys ima nebetikėti, kad būna vilkas vilko kailyje.
- Pasąmonė turi atsarginį išėjimą – nesąmonę.
- Pasaulio pradžia būtų žymiai aiškesnė, jei Dievas visų pirma būtų sukūręs operatorių.
- Pasaulį labiausiai pajunti, susidūręs su juo kaktomuša. Kelios iššokusios kibirkštys apšviečia plačiau, negu aukščiausios žvaigždės.
- Pavyzdžiai užkrečia. Kiek sulaužoma šonkaulių nebesukuriant Ievos!
- Pavojinga neturėti kaukės: tiek norinčių demaskuoti.
- Pavojingoji trejybė: sąmonė, pasąmonė ir nesąmonė.
- Pažadai – plataus lauko dar platesnės pakelės.
- Pažink save! Sužinok tikslų savo kaukės numerį.
- Po garsiakalbio sunku išrasti giliakalbį.
- Priekaištas trojiečiams. Kodėl neparodėt arklio vaikams? Jie būtų iš karto pamatę, kad arklys be uodegos.
- Principingumas: dangaus neatsisako, bet reikalauja kito dievo.
- Protą išgalandi pats – ir įsipjauni pirmas.
- Raštinga valstybė: pasirašo visas žmogaus teisių deklaracijas, o slapta deda kryžiukus.
- Rojus – keistas kalėjimas: nusikalsk ir būsi išvarytas.
- Savigyra – seniausia savitarna.
- Sėkmė – dovana sau, bet daugeliui norisi, kad iškilmingai ją įteiktų kiti.
- Siena, skirianti dangų nuo pragaro, ne tokia stora, kaip apskaičiuota specialistų.
- Sizifas be akmens: kai neužrūstini dievų, lieki be darbo.
- Slibino galvom skaičiuoti neužtenka matematinių gabumų – reikia drąsos.
- Spalvos – abėcėlė, atspalviai – pažinimas.
- Sudėtinga situacija: labirintas uždarytas remontui; minotauras minta konservais; Ariadnė pardavė siūlus.
- Sunkiausiai užgyja galva, praskelta išminties akmeniu.
- Širdis – ne bankas su aukso atsargom. Ji – kasyklos.
- Šypsena – lengviausi šarvai.
- Šventosios knygos ne tiek galingos savo tiesom, kiek svoriu: su tokia knyga galima trenkti per galvą.
- Tarp dviejų cukraus gabalų suabejoja net musė.
- Tikėjimas – vienas didžiausių patogumų: nebereikia ieškoti.
- Tingieji prisnūsta popiečio, pasikabinę hamaką tarp TAIP ir NE.
- Turėk sąžinę: kiek galima sau meluoti.
- Tvora romantikė vadina save horizontu.
- Vieni prasimuša, kiti prasilaižo.
- Visos lakštingalos talentingos. Sunku atsirasti genialiai.
- Visų laikų patarlės moko to paties. Vadinasi, žmogus iš esmės nesikeičia.