Sentencijos

keisti
  1. Aš vadinu didvyriu tik tą, kuris buvo didžios širdies. – R. Rolanas.
  2. Didvyrių mirtis tarytum saulės nusileidimas. – K. Marksas.
  3. Kas kovoja prieš savo tėvynę, tas niekada netampa didvyriu. – V. Hugo.
  4. Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žeme, iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia. – V. Kudirka, Tautiška giesmė.
  5. Narsa nemiršta kartu su didvyriu. – Euripidas.
  6. Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. – J. V. Gėtė.
  7. Tiesos siekimas – vienintelis didvyrio vertas užsiėmimas. – Dž. Brunas.
  8. Vaizduotė jautrų žmogų daro menininku, o narsų – didvyriu. – A. Fransas.

Patarlės ir priežodžiai

keisti
  1. Dramblys, kuris užmuša žiurkę, negali būti laikomas didvyriu.
  2. Nesibaigiantis karas užtraukia gėdą ir didvyriui.
  1. Didvyris yra žmogus, kuris bijo pasprukti.
  1. Draugą ir giminę pažinsi nelaimėje, didvyrį – mūšyje, žmoną neturte, garbingą – iš skolos mokėjimo.
  1. Didvyris miršta kartą, o bailys – tūkstantį kartų.
  2. Didvyrį pažinsi kovos lauke.