Romenas Rolanas
prancūzų rašytojas, muzikologas, meno istorikas, visuomenės veikėjas.
Romenas Rolanas (pranc.Romain Rolland, (1866-1944) – žymus prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1915), muzikologas, meno istorikas, visuomenės veikėjas.
SentencijosKeisti
Apie draugusKeisti
- Draugų nesutarimai niekada nebūna dideli, kol tarp jų neįsispraudžia trečiasis asmuo.
- Geriau kartu su draugu klysti negu būti prie jį teisiam.
- Tarp bičiulių nesusipratimai niekada nebūna rimti, kol tarp jų neatsiranda trečias žmogus. Anksčiau ar vėliau tai turi įvykti, nes daug žmonių šiame pasaulyje mėgsta kištis į svetimus reikalus ir sukelia nesantaiką.
- Tarp draugų nėra nei skolininkų, nei geradarių.
Apie gyvenimąKeisti
- Dar gyvenimas vertas kančių, kol drauge su mumis verkia draugo akis.
- Kai nėra laiko gyventi, žmogus gyvena dvigubu tempu.
- Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai ne mirtis, o gyvenimas. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai mirštame mes.
- Žmogus klysta, toks jau gyvenimas. Bet pamilti – anaiptol ne klaida.
Apie kūrybąKeisti
- Kai menininkas kuria, jis nevergauja nei geismui, nei skausmui; jis valdo juos.
- Kurti yra ne kas kita kaip tikėti.
- Kurti – tai užmušti mirtį.
- Viso gyvenimo džiaugsmai – kūryboje. Kurti – reiškia nugalėti mirtį.
Apie laimęKeisti
- Kai egoistinė laimė yra vienintelis gyvenimo tikslas, gyvenimas labai greitai tampa be tikslo.
- Kokia laimė gyventi, būti gyvenimo viešpačiu, o ne auka.
- Laimė yra žinoti savo galimybių ribas ir būti jomis patenkintam.
Apie meilęKeisti
- Kiekvienas mūsų nešioja savyje tarsi mažytes kapinaites, kuriose ilsisi tie, kuriuos mylėjome.
- Meilė yra amžinai atsinaujinančio tikėjimo aktas.
- Meilė yra tokia, koks yra mylintis žmogus, o ne tokia, koks yra meilės objektas.
- Meilė suteikia gėrio ne tik tuo, jog ji įteigia mums tikėjimą kitu žmogumi, bet ir tuo, jog mes įgauname tikėjimą savimi.
- Meilė verta lygiai tiek, kiek vertas žmogus, kuris ją jaučia.
- Viena meilės akimirka pasako širdžiai daugiau apie mylimą būtybę negu ištisi mėnesiai stebėjimo.
Apie žmogųKeisti
- Menkos dorovės žmogus negali būti didis.
- Visų gražiausia pasaulyje – doras žmogus.
- Žmogaus pareiga – elgtis taip, kad aplinkiniams būtų malonu gyventi.
- Žmogui dera suprasti, kad jis – pasaulio kūrėjas ir šeimininkas, kad jam tenka atsakomybė už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso garbė už visa, kas gyvenime gera.
- Žmogus kenčia. Kankina kitą. Ir ne visada tas, kuris kenčia, yra visų nelaimingiausias.
- Žmogus turi pasinerti į verdančias visuomeninės būties gelmes, o tai galima padaryti vien tarnaujant visuomenei, kuri juda ir kovoja.
KitosKeisti
- Amžina tai, kas daugumai neša daugiausia gyvybės.
- Amžinasis moteriškumas visada buvo kilninanti jėga geriausiems vyrams.
- Arklį valdyti lengviau ne per daug įtempus vadžias.
- Aš laikau karą šlykščiu, bet dar šlykštesni man atrodo tie, kurie jį apdainuoja jame nedalyvaudami.
- Aš vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimėdavo mintimi arba jėga. Aš vadinu didvyriu tik tą, kuris buvo didis širdimi.
- Bėda neateina viena, bet sėkmė irgi.
- Būti teisingam sau pačiam. Niekada neištarti ir nerašyti nė vienu žodžiu daugiau ar mažiau, negu reikia tam, ką laikai tiesa.
- Darbas – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas.
- Didis vadovas, kuris padaro tiek, kiek gali, ir net daugiau, negu gali.
- Dvasios nerimas nėra didybės rodiklis. Esamoji nedarna tarp žmogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir dėsnių net ir didiesiems žmonėms kyla ne iš jų didybės, o iš silpnybės.
- Esu tas, kas būsiu, o ne kas buvau.
- Gailestingumas budeliams virsta žiaurumu jų aukoms.
- Garbė – štai tikrasis grožis.
- Geriausias būdas pasaugoti savo namus – ginti svetimus.
- Gėris – ne mokslas, o veiksmas.
- Gyvenime svarbiausia tikėti. Tikėti tuo, kuo esame, tuo, apie ką svajojame, tikėti savimi ir gyvenimu.
- Iš visų giliausių tiesų mes turime atskleisti tik tas, kurios gali būti naudingos žmonijos gerovei. Kitas mes privalome saugoti savy, – tarsi švelnūs, debesų paslėpti saulės spinduliai jos apšvies savo šviesa visus mūsų poelgius.
- Yra mirusiųjų, kurie gyvesni už gyvuosius. Bet yra ir gyvųjų, negyvesnių už visus mirusiuosius.
- Jei norite šviesa nutvieksti kitus, nešiokitės saulę savyje.
- Jokie išvedžiojimai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti.
- Kartais svajonė būna aiškiaregė: ir užsimerkę geriau matome.
- Kas nesugeba neapkęsti blogio, tas ir gėrio negali mylėti.
- Kiek kartaus nusivylimo randi savo praeities gelmėse tomis naktų valandomis, kada nusilpsta dvasia.
- Kiekviena tauta mano esanti išrinktoji.
- Kur moteris yra – tylos nėra.
- Kūnas – tai mažiausia, ką gali moteris duoti vyrui.
- Laikas galų gale perkels mus per upę ir skausmų našta liks aname krante.
- Likimas – tai bevalių sielų pasiteisinimas.
- Muziko širdžiai viskas yra muzika.
- Nepakanka norėti būti nuoširdžiam, reikia ir galėti.
- Net didžiausioje neviltyje kova yra viltis.
- Nėra nieko žavingesnio už valią, nugalinčią neklusnų kūną.
- Niekas nebaigta tam, kuris gyvas.
- Niekas taip nesuartina silpnų, paliegusių ir gyvenimu nepatenkintų, kaip bendro bejėgiškumo suvokimas.
- Nuostabiausia sielos muzika – tai gerumas.
- Pačios objektyviausios knygos yra tos, kurios sukelia daugiausia iliuzijų.
- Papratimas – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis.
- Pasaulyje tėra vienintelis heroizmas: matyti pasaulį tokį, koks jis yra, ir jį mylėti.
- Pirmasis meno dėsnis: jei neturi ko sakyti, tylėk, jei turi – sakyk ir nemeluok.
- Protas lavina jausmus.
- Reikia turėti drąsos gelbėti ir tuos žmones, kurie nesišaukia pagalbos.
- Sveikata tokia pat užkrečiama kaip ir liga.
- Tik tas neklysta, kuris nieko neveikia.
- Tikrai genialūs tie, kurių širdys plaka visiems.
- Visų pirma gamta. Man ji visada buvo knygų knyga.
- Žmogus neturi teisės rodyti savo gailestingumo tam, kuris to neprašo.