Romenas Rolanas

Romenas Rolanas (pranc.Romain Rolland, (1866-1944) – žymus prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1915), muzikologas, meno istorikas, visuomenės veikėjas.

Romenas Rolanas (1931)

Sentencijos

Apie draugus

1. Draugų nesutarimai niekada nebūna dideli, kol tarp jų neįsispraudžia trečiasis asmuo.
2. Geriau kartu su draugu klysti negu būti prie jį teisiam.
3. Tarp bičiulių nesusipratimai niekada nebūna rimti, kol tarp jų neatsiranda trečias žmogus. Anksčiau ar vėliau tai turi įvykti, nes daug žmonių šiame pasaulyje mėgsta kištis į svetimus reikalus ir sukelia nesantaiką.
4. Tarp draugų nėra nei skolininkų, nei geradarių.

Apie gyvenimą

1. Dar gyvenimas vertas kančių, kol drauge su mumis verkia draugo akis.
2. Kai nėra laiko gyventi, žmogus gyvena dvigubu tempu.
3. Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai ne mirtis, o gyvenimas. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai mirštame mes.
4. Žmogus klysta, toks jau gyvenimas. Bet pamilti – anaiptol ne klaida.

Apie kūrybą

1. Kai menininkas kuria, jis nevergauja nei geismui, nei skausmui; jis valdo juos.
2. Kurti yra ne kas kita kaip tikėti.
3. Kurti – tai užmušti mirtį.
4. Viso gyvenimo džiaugsmai – kūryboje. Kurti – reiškia nugalėti mirtį.

Apie laimę

1. Kai egoistinė laimė yra vienintelis gyvenimo tikslas, gyvenimas labai greitai tampa be tikslo.
2. Kokia laimė gyventi, būti gyvenimo viešpačiu, o ne auka.
3. Laimė yra žinoti savo galimybių ribas ir būti jomis patenkintam.

Apie meilę

1. Kiekvienas mūsų nešioja savyje tarsi mažytes kapinaites, kuriose ilsisi tie, kuriuos mylėjome.
2. Meilė yra amžinai atsinaujinančio tikėjimo aktas.
3. Meilė yra tokia, koks yra mylintis žmogus, o ne tokia, koks yra meilės objektas.
4. Meilė suteikia gėrio ne tik tuo, jog ji įteigia mums tikėjimą kitu žmogumi, bet ir tuo, jog mes įgauname tikėjimą savimi.
5. Meilė verta lygiai tiek, kiek vertas žmogus, kuris ją jaučia.
6. Viena meilės akimirka pasako širdžiai daugiau apie mylimą būtybę negu ištisi mėnesiai stebėjimo.

Apie žmogų

1. Menkos dorovės žmogus negali būti didis.
2. Visų gražiausia pasaulyje – doras žmogus.
3. Žmogaus pareiga – elgtis taip, kad aplinkiniams būtų malonu gyventi.
4. Žmogui dera suprasti, kad jis – pasaulio kūrėjas ir šeimininkas, kad jam tenka atsakomybė už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso garbė už visa, kas gyvenime gera.
5. Žmogus kenčia. Kankina kitą. Ir ne visada tas, kuris kenčia, yra visų nelaimingiausias.
6. Žmogus turi pasinerti į verdančias visuomeninės būties gelmes, o tai galima padaryti vien tarnaujant visuomenei, kuri juda ir kovoja.

Kitos

1. Amžina tai, kas daugumai neša daugiausia gyvybės.
2. Amžinasis moteriškumas visada buvo kilninanti jėga geriausiems vyrams.
3. Arklį valdyti lengviau ne per daug įtempus vadžias.
4. Aš laikau karą šlykščiu, bet dar šlykštesni man atrodo tie, kurie jį apdainuoja jame nedalyvaudami.
5. Aš vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimėdavo mintimi arba jėga. Aš vadinu didvyriu tik tą, kuris buvo didis širdimi.
6. Bėda neateina viena, bet sėkmė irgi.
7. Būti teisingam sau pačiam. Niekada neištarti ir nerašyti nė vienu žodžiu daugiau ar mažiau, negu reikia tam, ką laikai tiesa.
8. Darbas – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas.
9. Didis vadovas, kuris padaro tiek, kiek gali, ir net daugiau, negu gali.
10. Dvasios nerimas nėra didybės rodiklis. Esamoji nedarna tarp žmogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir dėsnių net ir didiesiems žmonėms kyla ne iš jų didybės, o iš silpnybės.
11. Esu tas, kas būsiu, o ne kas buvau.
12. Gailestingumas budeliams virsta žiaurumu jų aukoms.
13. Garbė – štai tikrasis grožis.
14. Geriausias būdas pasaugoti savo namus – ginti svetimus.
15. Gėris – ne mokslas, o veiksmas.
16. Gyvenime svarbiausia tikėti. Tikėti tuo, kuo esame, tuo, apie ką svajojame, tikėti savimi ir gyvenimu.
17. Iš visų giliausių tiesų mes turime atskleisti tik tas, kurios gali būti naudingos žmonijos gerovei. Kitas mes privalome saugoti savy, – tarsi švelnūs, debesų paslėpti saulės spinduliai jos apšvies savo šviesa visus mūsų poelgius.
18. Yra mirusiųjų, kurie gyvesni už gyvuosius. Bet yra ir gyvųjų, negyvesnių už visus mirusiuosius.
19. Jei norite šviesa nutvieksti kitus, nešiokitės saulę savyje.
20. Jokie išvedžiojimai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti.
21. Kartais svajonė būna aiškiaregė: ir užsimerkę geriau matome.
22. Kas nesugeba neapkęsti blogio, tas ir gėrio negali mylėti.
23. Kiek kartaus nusivylimo randi savo praeities gelmėse tomis naktų valandomis, kada nusilpsta dvasia.
24. Kiekviena tauta mano esanti išrinktoji.
25. Kur moteris yra – tylos nėra.
26. Kūnas – tai mažiausia, ką gali moteris duoti vyrui.
27. Laikas galų gale perkels mus per upę ir skausmų našta liks aname krante.
28. Likimas – tai bevalių sielų pasiteisinimas.
29. Muziko širdžiai viskas yra muzika.
30. Nepakanka norėti būti nuoširdžiam, reikia ir galėti.
31. Net didžiausioje neviltyje kova yra viltis.
32. Nėra nieko žavingesnio už valią, nugalinčią neklusnų kūną.
33. Niekas nebaigta tam, kuris gyvas.
34. Niekas taip nesuartina silpnų, paliegusių ir gyvenimu nepatenkintų, kaip bendro bejėgiškumo suvokimas.
35. Nuostabiausia sielos muzika – tai gerumas.
36. Pačios objektyviausios knygos yra tos, kurios sukelia daugiausia iliuzijų.
37. Papratimas – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis.
38. Pasaulyje tėra vienintelis heroizmas: matyti pasaulį tokį, koks jis yra, ir jį mylėti.
39. Pirmasis meno dėsnis: jei neturi ko sakyti, tylėk, jei turi – sakyk ir nemeluok.
40. Protas lavina jausmus.
41. Reikia turėti drąsos gelbėti ir tuos žmones, kurie nesišaukia pagalbos.
42. Sveikata tokia pat užkrečiama kaip ir liga.
43. Tik tas neklysta, kuris nieko neveikia.
44. Tikrai genialūs tie, kurių širdys plaka visiems.
45. Visų pirma gamta. Man ji visada buvo knygų knyga.
46. Žmogus neturi teisės rodyti savo gailestingumo tam, kuris to neprašo.