Indų patarlės ir priežodžiai
- Gera moteris ir iš asilo padarys vyrą.
- Geriausi giminės tie, kurie gyvena toli.
- Gyvatės įgeltas ir virvės bijo.
- Gyvenimas yra kaip tigras. Galite arba gulėti ir leisti jam prispausti letena jums galvą, arba galite sėsti jam ant nugaros ir joti.
- Yra dvi priemonės nuo kūniškų ir dvasinių ligų: arba gydytis, arba negalvoti apie tai.
- Jei nori ilgiau gyventi – mažiau valgyk.
- Jeigu norai užgęsta, tai ir vargšas yra turtingas; jeigu jie užvaldo, tai ir didikas lygus vergui.
- Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi žmogus.
- Kai kišenvagis sutinka šventąjį, jį jaudina tik kišenių turinys.
- Kai knyga, moteris ar pinigai patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis.
- Kai uždirbi dvi rupijas, už vieną įsigyk vakarienei duonos, o už kitą nusipirk jacintą, jis papuoš tavo gyvenimą!
- Kaip kūnas sudarytas iš įvairių galūnių ir organų, taip visi mirtingi padarai egzistuoja priklausydami vieni nuo kito.
- Kas galvoje, tas ir ant liežuvio.
- Kilnus žmogus kalba tik apie artimojo dorybes, žemas – tik apie trūkumus. Nors jie abu meluoja, pirmasis eina į dangų, antrasis į pragarą.
- Kodėl prarandi viltį? Kliūtys nyksta atitinkamai tavo veržlumui augant.
- Kokia nauda iš knygos tam, kuris neturi savo proto? Ar veidrodis gali padėti aklam?
- Kol esi jaunas, gyvenk taip, kad būtum laimingas, kai pasensi.
- Kol turi dantis – nežino kokia jų vertė.
- Medis ir medkirčiui negaili pavėsio.
- Menkas pasiekimas pranokti kitus žmones. Tikra pergalė yra pranokti ankstesnįjį save.
- Mes turime teisę į darbą, o ne to darbo vaisius.
- Moterys būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o vyrai tokio, kaip jie jaučiasi.
- Ne laikas kasti šulinį, kai gaisras prasidėjo.
- Nedaug laiko reikia, kad daug gero padarytum.
- Nekeik dievo, kad jis sukūrė tigrą, dėkok Dievui, kad jis nesuteikė jam sparnų.
- Nemušk moters netgi gėle.
- Nenutrauk draugystės gijų, nes jas surišus liks mazgas.
- Nesiimti jokių darbų – tai pirmas išminties požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.
- Net dievų maistas, jeigu jo per daug, virsta nuodu.
- Nors ir toli yra, bet nėra tolimas tas, kas artimas širdžiai; o tas, kas nėra artimas širdžiai, nors ir arti yra, bet nėra artimas.
- Pargriuvo kartu, o kiekvienas savo guzą trina.
- Pasakyk man, kuo tu giriesi ir aš pasakysiu, ko tau trūksta.
- Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi likimą.
- Skola įšoka į namus kaip bluselė, bet išauga kaip kupranugaris ir išeiti nebegali.
- Su didžiausiu vargu nešame akmenį į kalną, o į apačią jis nusirita akimirksniu; taip pat į priekį mus veda gerieji, o atgal – prakeiktieji.
- Svetimo turto ir savo proto visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų.
- Tas didis, kuris darosi aklas greta svetimos žmonos, raišas vaikydamasis svetimo turto, nebylys – kai girdi apkalbant kitus.
- Ten, kur niekinama moteris, visos maldos yra tuščios.
- Tėvas saugo ją vaikystėje, vyras – jaunystėje, sūnus – senatvėje: negalima palikti moters pačios sau.
- Trijų dalykų reikia mokytis iš asilo: nepailstant nešti naštą, nebijoti nei šalčio, nei karščio, būti visada patenkintam.
- Turtas palieka mirusį žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi darbai lydi jį ir po mirties.
- Verkiau, kad neturiu batų, kol pamačiau, žmogų be kojų.
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
- Viskas kas neatiduota, prarasta.
- Visuomet dieną elkis taip, kad tavo miegas naktį būtų ramus, o jaunystėje taip, kad tavo senatvė būtų giedra.
- Vyras be žmonos – keliautojas dykumoje.
- Žengęs žingsnį, žmogus kerta šimtą takų.
- Žmogus jaunas, kol lankstus jo stuburas.
- Žmogus supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta.
- Žmonės nevertina tų, kurie daug kalba, nors ir rimtai. Amžinai šniokščianti upė, nors ir duoda naudą, bet nesulaukia jokio dėmesio.
