Sentencijos

keisti
  1. Apie dovaną užsimenantis žmogus reikalauja jos atgal. – Seneka.
  2. Brangi dovana yra gebėjimas suvokti žmogaus sielą. – N. Gogolis.
  3. Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana. – A. Einšteinas.
  4. Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią dovaną. – J. V. Gėtė.
  5. Kai nereiški gyvenimui jokių pretenzijų, tai viskas, ką tik gauni, yra dovana. – E. M. Remarkas.
  6. Vertingiausia dovana žmonėms po išminties yra draugystė. – L. van Bethovenas.
  7. Žodį reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas. – N. Gogolis.

Patarlės ir priežodžiai

keisti
  1. Kai tavo draugas dovanoja tavo žmonai brangią dovaną, laikas tapti įtariam.
  2. Kai tu dovanoji draugui ožką, tu turi paleisti pavadėlį.
  3. Nereikėtų hienai duoti dukart.
  4. Tu juk neatiduodi kam nors dovanų ožką, vis dar laikydamas ją už virvutės.
  5. Tu nemyli žmogaus, jei nenori priimti jo dovanos.
  1. Kas nupirkta yra mažiau vertinga, nei dovana.
  1. Dovanai reik greito arklio.
  2. Dovanos priimtos suriša žmogų.
  3. Dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
  4. Dovanų karalius mirė.
  5. Dovanų savo neskaityk, Viešpats suskaitys.
  6. Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia.
  1. Dovanospriešų turi būti priimamos su nepasitikėjimu.
  2. Geranoriškumas lydintis dovaną – yra geriausioji dovanos dalis.
  3. Maža dovanėlė, bet tinkamu laiku.
  4. Mažos dovanėlės sutaikdo, o didelės dovanos padaro priešais.
  5. Už menkavertę dovaną tik truputis ačiū.
  1. Tu nemyli žmogaus, jei nenori priimti jo dovanos.