Atverti pagrindinį meniu

Išdidumas

SentencijosKeisti

  1. „Aš tai padariau“, – sako mano atmintis. „Aš negalėjau to padaryti“, – sako mano nepalenkiamas išdidumas. Galų gale atmintis pasiduoda. – F. Nyčė.
  2. Būti dosniam reiškia duoti daugiau nei gali. Būti išdidžiam – imti mažiau, negu tau reikia. – K. Gibranas.
  3. Didžiuokliai neapkenčia kitų žmonių išdidumo. – B. Franklinas.
  4. Išdidumas būdingas visiems žmonėms: tik svarbu, kur ir kada jie jį parodo. – F. de Larošfuko.
  5. Išdidumas ir silpnybė – Siamo dvyniai.– Dž. R. Lovelis.
  6. Išdidumas – visų herojų Achilo kulnas. – V. Hugo.
  7. Išdidumo nereikia nei slopinti, nei netgi mažinti: jį reikia tik panaudoti vertingiems tikslams. – K. A. Helvecijus.
  8. Išdidumas – slidi nuokalnė, kurios apačioje mūsų laukia arogancija ir tuštybė. – A. Dekurselis.
  9. Kai kurie povai slepia savo uodegą ir vadina tai išdidumu. – F. Nyčė.
  10. Mūsų tuštybę sunkiausia pažeisti kaip tik tada, kai užgautas mūsų išdidumas. – F. Nyčė.
  11. Perdėtas kuklumas yra ne kas kita, kaip slepiamas išdidumas. – A. M. Šenjė.
  12. Turbūt iš visų įgimtų aistrų mums sunkiausia įveikti išdidumą; kad ir kaip maskuojamas, kad ir kaip gujamas, slopinamas, marinamas – jis vis gyvena ir kartkarčiais prasiveržęs pasirodo visu gražumu. – B. Franklinas.