Duona
(Nukreipta iš Kepalas)
Biblija
keistiSentencijos ir aforizmai
keisti- Be širdies auginama, ir duona dirsėja. – B. Jauniškis.
- Duona atveria kiekvieną burną. – S. J. Lecas.
- Geriau sužiedėjusi duona savo namuose negu daugybė valgių ant svetimo stalo. – P. Aretinas.
- Kas iš vaikystės žino, kad darbas yra gyvenimo dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad duona pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs žygdarbiui, nes reikiamą dieną ir valandą jis ras valios ir jėgų jį įvykdyti. – Ž. Vernas.
- Protas – tai duona, kuri pasotina, juokai – tai prieskoniai, žadinantys apetitą. – Karlas Liudvikas Biornė.
- Sakoma, kad duona verkia, tinginio valgoma... Ir kaip ji, vargšelė, nepaskęsta tose ašarose? – B. Jauniškis.
- Tas, kuris valgo brangų kepsnį, nuo to nė kiek nepasidaro vertingesnis, už tą, kuris kremta sausą duoną. Žmogaus vertė – ne jo maistas, drabužiai, baldai, bet jis pats. – V. Lacis.
- Viena ranka duoną rodo, o kitoje – akmuo. – Plautas.
Patarlės ir priežodžiai
keisti- Pusė kepalo yra geriau negu nieko.
- Abraką[1] pametęs, kepalo neieškok.
- Abraką[2] uždirbsi, kepalą pradirbsi.
- Abrako[3] arkliui pagailėsi, duonos neturėsi.
- Ačiū už aguonas, bet aš norėčiau duonos.
- Aimanuosi, kai duonos nustosi.
- Akėčiomis laukų nepravažinėsi – duonos neturėsi.
- Akėčių pas jį nematau, tai ir duonos neradau.
- Aklas lazdos, alkanas duonos ieško.
- Alkanam duona kaip su medum.
- Alkanam sausa duona už medų skanesnė.
- Amatas duonos neprašo, pečių nelaužo.
- Amatą mokėdamas, duonos nemaldausi.
- Aš jam su duona, ans[4] man su akmeniu sveidė, – ar ne bjaurybė?
- Balta duona juodom rankom uždirbama.
- Balta duona šikną drasko.
- Be duonos nė meilės nėra.
- Be duonos sotus nebūsi.
- Broleli mano, valgyk duoną savo.
- Darbas dėl akių duonos nepelno.
- Darbas duoną pelno, tinginystė – vargą.
- Dievas davė dantis, duos ir duonos.
- Duona artojui, pienas piemeniui, rykštė – tinginiui.
- Duona avižainė, putra dirsinė.
- Duona – ne mama, galima ir be jos pabūt.
- Duona ne marti, kad ir karti.
- Duona – ne marti; suvalgysi, ir nebėr.
- Duona už auksą brangesnė.
- Duona verkia tinginio valgoma.
- Duoną riekia kaip uošvė.
- Duoną taupyk rytojui, o ne darbą.
- Gardi duona burną gadina.
- Geriau sužiedėjusi duona savo namuose, negu daugybė valgių ant svetimo stalo.
- Giliau arsi – gardesnę duoną valgysi.
- Ieškok kaip duonos ir rasi.
- Ir gera duona dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau darbo nesusiranda.
- Iš guolio nekepsi raguolio.
- Iš tų miltų nekepsi duonos.
- Išalkusiam duona rupi.
- Juoda duona – ne badas.
- Juodos gaspadinės[5] rankos – balta duona, baltos rankos – juoda duona.
- Kad ir juodą duoną valgyt, bet savo tėvynėj.
- Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.
- Kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo.
- Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą.
- Kur duonos yra, ten ir gera.
- Laimingas, kuris gali privalgyti sulos su duona, nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra.
- Mama ir duona niekad neatsibosta.
- Ne bėda, kai duonos yra.
- Ne vien duona žmogus gyvas.
- Nearsi, nesėsi – duonos neėsi.
- Neturi miltų – duonos nekepk.
- Peilis neaštrus, nuriekta duona kaip arimas.
- Piktos gaspadinės[6] ir duona rūgšti.
- Po darbo ir duonos pluta gardi.
- Sava duona gardesnė už svetimus pyragus.
- Taupyk duoną rytojui, o ne darbą.
- Vasarą be darbo sėdėsi, žiemą duonos neturėsi.
- Verkia duona tinginio valgoma.
- Uždirbtas duonos trupinys geriau negu veltui gautas kepalas.
- Duona pati į namus neateina, ją reikia užsidirbti.
Nuorodos
keisti