Plutarchas (lot.Plutarchos, (apie 46 m. -126 m.) – graikų rašytojas, istorikas, filosofas.

Moralia, 1531 m.
Plutarchas

Sentencijos

keisti
  1. Apie mirusius [kalbėti reikia] arba gerai, arba nieko.
  2. Argi gali kam nors kilti klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti? Kas buvo tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu tai, kas dar ką tik baubė ir klykė, judėjo ir gyveno. Kaip jo akys galėjo iškęsti skerdimą, kai buvo perrėžta gerklė, nudirta oda ir galūnės atplėštos nuo kūno? Juk mes valgome ne liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais. Į juos nekreipiame dėmesio; skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes, kurios neturi letenų su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė gimimas ir gamta.
  3. Blogai elgtis – žema, daryti gera, kai tai nepavojinga, – visai paprasta. Geras žmogus tas, kuris atlieka didžius ir kilnius darbus net viskuo rizikuodamas.
  4. Charakteris yra ne kas kita, kaip ilgalaikis įgūdis.
  5. Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti.
  6. Girtuokliai gimdo girtuoklius.
  7. Iš sunkiausiai sutramdomų kumeliukų išauga geriausi arkliai, tik reikia juos tinkamai išmokyti ir prajodinėti.
  8. Išmok klausyti, ir tu galėsi turėti naudą net iš tų, kurie prastai kalba.
  9. Jeigu sakote, kad pati gamta davė jums tokį maistą, tada pirmiausia patys nužudykite būtybę, kurią norite suvalgyti. Tačiau padarykite tai savo rankomis, be kirvio, vėzdo ar kito įnagio.
  10. Joks kūnas negali būti toks stiprus, kad vynas negalėtų jo pažeisti.
  11. Judėjimas – gyvasties šaltinis.
  12. Kalbos jėga – sugebėjimas nedaugeliu žodžių daug pasakyti.
  13. Kas tikisi išlikti sveikas tinginiaudamas, tas elgiasi taip pat kvailai, kaip žmogus, manantis tylėjimu patobulinsiąs savo balsą.
  14. Kas trokšta pagyrimų, mažai teturi nuopelnų.
  15. Meluoti, vadinasi parodyti, kad nepaisoma Dievo ir bijoma žmonių.
  16. Narsa ir ištvermė reikalinga žmonėms ne tik gintis nuo priešų, bet ir atremti visus kitus smūgius.
  17. Nereikia man draugo, kuris keičiasi kartu su manimi ir kartoja kiekvieną mano linktelėjimą. Juk tai geriau daro mano šešėlis.
  18. Nėra žvėries, nuožmesnio už žmogų, kuriame žemos aistros derinamos su valdžia.
  19. Niekas negali išmokti to, ką manosi žinąs.
  20. Nors berniukai muša varles pramogai, varlės miršta iš tikrųjų.
  21. Nuo nieko nepriklauso, kokie vaikai gimsta, bet mūsų valioje tai, kad teisingai auklėjami, jie taptų gerais.
  22. Pakanka nedaugelio ydų užtemdyti daugeliui dorybių.
  23. Pasirink geriausius dalykus, o įprotis padarys juos ir malonius.
  24. Plepys nori priversti save pamilti, o sukelia neapykantą, nori padaryti paslaugą, o tampa įkyrus, nori nustebinti, o darosi juokingas; jis įžeidžia savo draugus, parankus savo priešams.
  25. Protas ir mąstymas yra dvi svarbiausios žmogaus prigimties savybės.
  26. Sumaniai pasakyta tiesa nenugalima.
  27. Susirasti savo draugų žmona neturėtų. Pakaks jai ir vyro draugų.
  28. Šmeižto ir piktų kalbų reikia saugotis kaip nuodingo kirmino ant rožės — jie slypi už subtilių ir pagražintų posakių.
  29. Žuvis genda nuo galvos.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –