Migelis de Servantesas Savedra

(Nukreipta iš Servantesas)

Migelis de Servantesas Savedra (isp. Miguel de Cervantes Saavedra (1547-1616) – ispanų rašytojas.

Migelis de Servantesas Savedra

Sentencijos

keisti

Apie grožį

keisti
  1. Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis.
  2. Ne kiekvienas grožis įkvepia meilę: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia širdies.
  3. Tik su kuklumu derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis grožiu. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
  1. Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato.
  2. Apdairumas liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
  3. Dorybės takelis labai siauras, o ydos kelias – platus ir erdvus.
  4. Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
  5. Geriau raudonis veide negu dėmė širdyje.
  6. Gerų sutuoktinių dvi sielos, bet viena valia.
  7. Gyrimasis žemina žmogų.
  8. Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai.
  9. Į narsią širdį sudūžta visos negandos.
  10. Jis nugalėjo save ir tai didžiausia pergalė, kokios žmogus gali trokšti.
  11. Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
  12. Kas nemoka naudotis laime kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
  13. Kiekvienas iš mūsų – savo darbo sūnus.
  14. Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
  15. Mandagumas geriau perdėtas negu nepakankamas.
  16. Meilė apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
  17. Meilės objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios lūpos, ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
  18. Melagius istorikus derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
  19. Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų laikas, ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų mirtis. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – „Don Kichotas“.
  20. Pagal mažą pavyzdį galime spręsti apie visumą.
  21. Pasiskolinta kiaulė kriuksi ištisus metus.
  22. Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais.
  23. Patyrimas – universali mokslų motina.
  24. Pavyduoliai amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
  25. Piktieji persekioja dorybę labiau, negu gerieji ją myli.
  26. Šnekėti nemąstant – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
  27. Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
  28. Tas, kuris gerai pasirengė mūšiui, jau pusiau laimėjo.
  29. Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
  30. Tetyli tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo.
  31. Tiesa kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš melo kaip riebalai virš vandens.
  32. Tokia yra moterų prigimtis... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
  33. Turtas – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
  34. Užpjudytas ir priremtas prie sienos katinas virsta tigru.
  35. Žmogus, kuris gerdamas praranda saiką, nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –