Kvailumas
proto trūkumas, su protu nesuderinami dalykai
(Nukreipta iš Kvailystė)
Kvailumas – proto trūkumas, su protu nesuderinami dalykai.
Biblija
keisti- Išmintingas sūnus – džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus – skausmas motinai. – Pat.10,1.
- Kam gi kvailiui pinigai? Kad nusipirktų išminties, nes jam dar trūksta proto? – Pat 17, 16.
- Kvailys juokiasi visu balsu, o išmintingas žmogus kukliai šypsosi. – Sir 21, 20.
- Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko. – Pat 29,11.
- Kvailių protas yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – Sir 21, 26.
- Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. – Pat 12, 15.
- Mokyti kvailį – tai kaip klijuoti sudužusį puodą, ar drumsti saldžiai miegančio žmogaus ramybę. – Sir 22, 9.
- Net kvailys yra laikomas išmintingu, jeigu tyli; protingu, jeigu laiku užsičiaupia. – Pat 17, 28.
- Smėlio, druskos ir geležies luitas yra mažesnė našta, negu kvailas žmogus. – Sir 22, 15.
Sentencijos ir aforizmai
keisti A Ą B C Č D E Ę F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U V Z Ž
|
A
keisti- Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius. – Seneka.
- Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato. – Servantesas.
- Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys. – Ciceronas.
- Aukščiausi dvasios polėkiai kvailiui atrodo beprotybė. – I. Jašinskaitė.
B
keisti- Baimė ir kvailumas visada buvo žmonių veiksmų pagrindai. – A. Einšteinas.
- Bendrauti su išmintingaisiais reikia nuoširdžiai rekomenduoti visiems, nes kvailys pamėgdžiodamas įpranta protingai elgtis. – G. K. Lichtenbergas.
- Bjaurieji ir kvailiai šiame pasaulyje niekada nepralošia. – O. Vaildas.
- Bukaprotis – tai burnos neatveriantis kvailys; šia prasme jis vertesnis už plepų kvailį. – Ž. de la Briujeras.
- Būk iškalbus, bet netuščiažodžiauk, nes tuščiažodžiavimas tolygus paikumui. – U. al Maalis.
- Būti pernelyg gudriam – viena iš pačių gėdingiausių kvailybės atmainų. – G. K. Lichtenbergas.
D
keisti- Daugelį idiotų ir silpnapročių išleidžia į pasaulį girtaujantys tėvai. – F. Bekonas.
- Dažnai žmonės naudojasi protu, kad darytų kvailystes. – F. de Larošfuko.
- Dažnas ir garsus juokas – kvailumo ir prasto išsiauklėjimo požymis. – F. Česterfildas.
- Didelę žalą kvailiams daro juos giriantieji. – Demokritas.
G
keisti- Galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą, bet ne žmonių kvailumą. – I. Niutonas.
- Geriau vienatvė su knyga, negu bendravimas su kvailiais. – P. Buastas.
I
keisti- Ir kvaili, ir protingi nepavojingi: pavojingi pusiau kvaili ir pusiau protingi. – J. V. Gėtė.
- Iš visų vagių patys blogiausi kvailiai: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką. – J. V. Gėtė.
- Išminčius laimingas, tenkindamasis trupučiu, o kvailiui visko maža. – F. de Larošfuko.
- Išminčius mokosi iš kitų klaidų. Kvailys – iš savųjų. – Konfucijus.
- Išminčius panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o kvailasis kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. – Saadis.
- Išminčius, patekęs pas kvailius, neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. – Saadis.
- Išmintingi žmonės apgalvoja savo mintis, kvaili jas pagarsina. – H. Heinė.
- Išmintis turi ribas, o kvailumas beribis. – J. Rainis.
- Išsilavinimas gali kvailį paversti mokslininku, bet jis niekada nenutrins pirmapradžio antspaudo. – E. P. Bošenas.
- Išties garbingas žmogus gali būti įsimylėjęs kaip beprotis, bet ne kaip kvailys. – F. de Larošfuko.
Į
keisti- Įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir net bepročiai būna stebėtinai įžvalgūs. – A. Puškinas.
J
keisti- Jei kvailys bijotų pasakyti kvailystę, jis jau nebūtų kvailys. – Ž. de la Briujeras.
- Jeigu kvailys ir duos netyčia gerą patarimą, tai jį įgyvendinti dera protingam žmogui. – G. E. Lesingas.
- Jeigu nebūtų proto, jautulingumas mus užjodytų. Tam ir protas, kad pažabotų jo kvailybes. – V. Šekspyras.
- Jeigu protingas žmogus padaro kvailystę, tai jau, žinoma, nemažą. – J. V. Gėtė.
- Jeigu tuštybė suteikė kam nors laimę, tai tikriausiai tas kas nors buvo kvailys. – Ž. Ž. Ruso.
- Juoktis iš protingų žmonių – kvailių privilegija. – Ž. de la Briujeras.
K
keisti- Kai kvailys ir protingasis žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – V. Bleikas.
- Kai tik kvailys mus pagiria, jis jau neatrodo mums toks kvailas. – F. de Larošfuko.
- Kartais man skaudina širdį mintis, kad genialumas turi ribas, o kvailybė – ne. – A. Diuma (sūnus).
- Kas daug kalba, tas pasako daug kvailysčių. – P. Kornelis.
- Kas gali būti panašesnio į kvailystę, kaip nuolaidžiauti savo draugų silpnybėms, nematyti jų trūkumų, žavėtis jų ydomis tarsi dorybėmis. – Erazmas Roterdamietis.
- Kas yra diduomenė? Tai kvailių ir niekšų bendruomenė. – O. de Balzakas.
- Kas niekada nedarė kvailysčių, tas ne toks išmintingas, kaip jam atrodo. – F. de Larošfuko.
- Kiekvienam gali pasitaikyti pasakyti kvailystę. Bėda, kai ji pasakoma apgalvotai. – M. de Montenis.
- Kiekvienam kenkia arba savas kvailumas, arba svetimas niekšiškumas. – Seneka.
- Kiekvienas kvailys kankinasi, niekindamas tai, ką turi. – Seneka.
- Kiekvienas kvailys susiras dar didesnį kvailį, kuris juo žavėsis. – N. Bualo.
- Kiekvienas žmogus turi teisę būti kvailys, tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – L. Bernė.
- Klausyti – tai mandagumas, kurį protingas žmogus dažnai reiškia kvailiui, bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – A. Dekurselis.
- Kruvinos kvailystės nepataisomos. – Stendalis.
- Kur kvailystė – pavyzdys, ten protas – beprotybė. – J. V. Gėtė.
- Kvailys nuo knygų dvigubai kvailėja. – Moljeras.
- Kvailys tas, kuris mėgina pridengti savo menkystę protėvių nuopelnais. – H. Heinė.
- Kvailys težino tik tai, kas įvyko. – Homeras.
- Kvailam gimti ne sarmata. Tik mirti kvailam gėda. – E. M. Remarkas.
- Kvailas tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo draugui. – Hipokratas.
- Kvaili žmonės ne visuomet nepavojingi: jiems užtenka sugebėjimo pasakyti tiek, kad įžeistų ar apšmeižtų artimą. – H. Fildingas.
- Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. – J. V. Gėtė.
- Kvailiai nebūna drovūs, nors drovumas ir įgauna visus kvailybės pavidalus. – Ž. Ž. Ruso.
- Kvailiai pastebi tik žmonių klaidas ir nekreipia dėmesio į jų dorybes. Jie panašūs į muses, kurios tykoja tūpti tik ant karščiuojančios kūno dalies. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
- Kvailiausia iš visų kvailybių yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo originalumo, jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta. – J. V. Gėtė.
- Kvailiems žmonėms nelaimės, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – V. Šekspyras.
- Kvailio liežuvis aplenkia mintį. – Sokratas.
- Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis. – Volteras.
- Kvailybė būna dvejopa: tyli ir plepi. – O. de Balzakas.
- Kvailybė, net ir pasiekusi, ko troško, niekada nebūna patenkinta. – Ciceronas.
- Kvailybė tokia klampi, kad neįmanoma jos dorai ištirti; joje nekyla jokio atgarsio, ji viską susiurbia negrąžinamai. – O. de Balzakas.
- Kvailys, pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys. – F. Dostojevskis.
- Kvailys težino tik tai, kas įvyko. – Homeras.
- Kvailystę galima įveikti tik kita kvailyste. – Chose Ortega I Gasetas.
- Kvailystė visada trumpa ir nuoširdi, o protas išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – F. Dostojevskis.
- Kvailumas ir pasipūtimas neatskiriami draugai. – P. O. Bomaršė.
- Kvailų minčių ateina kiekvienam, tik protingas jų neišsako. – V. Bušas.
L
keisti- Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas netiestų jiems kelio. – A. Diuma (sūnus).
M
keisti- Meilikavimas – kvailių masalas. – M. Andersenas Neksė.
- Mokytas kvailys yra didesnis kvailys už nemokytą kvailį. – Moljeras.
- Moralizuojantis vyras paprastai esti veidmainis, o moralizuojanti moteris – visada kvailelė. – O. Vaildas.
- Moterys įsimyli nepataisomus kvailius, o palieka gerus iki šleikštulio. – O. Vaildas.
- Mums visada patinka, kai meilikaujamai giriamos trūkstamos mūsų savybės. Pasakykite kvailiui, kad jis labai protingas, ir sukčiui, kad jis garbingiausias žmogus pasaulyje, ir jie puls jums ant kaklo. – H. Fildingas.
N
keisti- Ne žodis, o nelaimė yra kvailių mokytoja. – Demokritas.
- Neįmanoma garbingai ir nuoširdžiai ginčytis su kvailiu. – M. de Montenis.
- Nėra įkyresnių kvailių už turinčius šiek tiek proto. – F. de Larošfuko.
- Nėra nieko kvailesnio kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi komplimentai. – A. Židas.
- Nėra nieko kvailesnio už kvailą juoką. – Katulas.
- Nėra nieko pavojingesnio už kvailį, bandantį pavaizduoti protingą. – J. V. Gėtė.
- Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – J. V. Gėtė.
- Niekas nebūna kvailas visada, retkarčiais – būna kiekvienas. – Dž. Herbertas.
- Niekuo nesistebėti yra, aišku, kvailumo, o ne proto požymis. – F. Dostojevskis.
P
keisti- Pajuokti protingus žmones – natūrali kvailių privilegija. – A. de Lamartinas.
- Pakantumas kvailybei būdingas kiekvienam protingam žmogui. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
- Paprasčiausias būdas tapti kvailiu – remtis sistema. – J. V. Gėtė.
- Pasaulis susideda iš tinginių, kurie nori turėti pinigų nedirbdami, ir kvailių, kurie pasirengę dirbti nepraturtėdami. – B. Šo.
- Pasaulyje kvailių daugiau negu apgavikų, kitaip apgavikai neturetų iš ko gyventi. – S. Batleris.
- Pasitaiko gyvenime situacijų, iš kurių išnarplioti gali padėti tik kvailumas. – F. de Larošfuko.
- Pati kvailiausia moteris pajėgi suvaldyti patį protingiausią vyrą, bet tik pati protingiausia – kvailį. – Dž. R. Kiplingas.
- Patikėkite, kvailybė turi savitą kvapą. Net jei žmogus tyli. – Ž. Renaras.
- Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo. – H. V. Šo.
- Pažadai – tai spąstai, į kuriuos patenka kvailiai. – B. Grasjanas.
- Persigudrauti – viena gėdingiausių kvailumo formų. – G. K. Lichtenbergas.
- Pirmas kvailumo požymis yra visiškas gėdos nebuvimas. – Z. Froidas.
- Postringauti su kvailiu – tolygu degti žvakes neregiams. – P. Buastas.
- Protingas kovoja su aistra, kvailys tampa jos vergu. – Epiktetas.
- Protingas žmogus daro tai, ką kvailas daro pavėluotai. – B. Grasjanas.
- Protingas žmogus regi neaprėpiamas galimybes, o kvailys laiko galimu tik tai, kas yra. – D. Didro.
S
keisti- Skirtumas tarp genialumo ir kvailumo yra tik toks, kad genialumas turi ribą. – A. Einšteinas.
- Stengdamiesi išvengti vienų ydų, kvailiai pasiduoda kitoms. – Horacijus.
- Suklysti būdinga kiekvienam, bet savo klaidą užsispyręs gina tik kvailys. – Ciceronas.
- Susidūręs su nemokšiškumu, kvailumu ir šiurkštumu, pulk iš visų jėgų, nepailsdamas; kol esi gyvas, smok jiems smūgį po smūgio. – T. Karlailis.
Š
keisti- Šalia kvailio visada rasis apgavikas. – O. de Balzakas.
T
keisti- Tai, ką žmonės vadina likimu, dažniausiai yra kvailystės, padarytos jų pačių. – A. Šopenhaueris.
- Tas, kuris gyvenime niekada nebuvo atsidūręs kvailio vietoje, niekada nebuvo ir išmintingas. – H. Heinė.
- Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir dėl visatos aš nesu tikras. – A. Einšteinas.
- Tie kvailesni už gyvulius, kurie malšina troškulį ne vandeniu, o vynu. – Diogenas.
- Tik išminčių patenkina jo turtas, o kvailys kankinasi niekindamas tai, ką turi. – Seneka.
- Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės. – Dž. R. Lovelis.
- Tik kvailiai vadina savivalę laisve. – Tacitas.
- Tik kvailys bijo gaujos, kai galima eiti tik po vieną. – Seneka.
- Tik kvailys, galvodamas apie ateitį, užmiršta dabartį. – N. Gogolis.
- Tik pačių kilniausių motyvų skatinamas žmogus padaro visišką kvailystę. – O. Vaildas.
- Tylėjimas – kvailių dorybė. – F. Bekonas.
- Tylumas – kvailio išmintis. – Publijus Siras.
U
keisti- Užčiaupti burną kvailiui – nemandagu, bet leisti jam tęsti – tiesiog žiauru. – B. Franklinas.
- Užsispyrimas ir besaikis įkarštis ginče – pats tikrasis kvailumo požymis. Kažin ar rasi pasauly kitą padarą, kuris būtų toks užsispyręs, nesvyruojantis, nieko nepaisantis, toks orus ir rimtas, koks yra asilas? – M. de Montenis.
V
keisti- Visa problema su pasauliu yra ta, kad kvailiai ir fanatikai visada tokie savimi pasitikintys, o išmintingesni – tokie pilni dvejonių. – B. Raselas.
- Visai nebūtina visada sakyti viską, ką galvoji, tai būtų kvailystė, bet visa, ką sakai, turi atitikti tavo mintis; antraip tai – pikta apgaulė. – M. de Montenis.
- Visi kalba apie kvailį ir pagyrūną, kad jis kvailys ir pagyrūnas, bet niekas nesako šito jam, o jis taip ir miršta nesužinojęs apie save to, ką žino visi. – Ž. de la Briujeras.
- Visiems kvailiams knieti iš ko nors pasijuokti. – A. Popas.
Ž
keisti- Žinok, kad kvailiams atsakyti dera tylėjimu. – U. al Maalis.
- Žmogus, atkakliai kartojantis nesąs kvailys, paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – V. Mizneris.
Patarlės ir priežodžiai
keisti- Geriau gyventi su kvailiu negu su melagiu.
- Iki to laiko, kol kvailys išmoko žaidimą, žaidėjai jau išsiskirstė.
- Kai tu klausinėji, tu tampi kvailiu trumpam; kai tu nieko neklausineji, tu tampi kvailiu visam savo likusiam gyvenimui.
- Kas šiuo momentu kvailį įaudrina, tą išmintingas jau yra girdėjęs anksčiau, ir tai jo nebejaudina.
- Kiekvienas turi teisę būti kvailys, tik kai kurie piktnaudžiauja šia teise.
- Kvaila galva silpnina pėdas.
- Kvaila yra musė, kuri palaidojama kartu su lavonu.
- Kvailas yra šuo, kuris loja ant dramblio.
- Kvailio protas yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje išminties.
- Kvailys ir jo pinigai yra vienas didelis balius.
- Kvailys ir vanduo eis ten, kur jie yra nukreipiami.
- Nebūk toks kvailas, kad išmintį pakeistum žiniomis, nes tu prarasi supratimą.
- Neleisk kvailiui bučiuoti tavęs; nesileisk bučiniui apkvailinti tavęs.
- Tik kvailys testuoja vandens gylį abiejomis pėdomis.
- Geriau būti laikomam kvailiu, negu prasižioti ir pašalinti visas abejones.
- Kvaila dainuoti kurčiam žmogui dukart.
- Kvailiai skuba ten, kur angelai bijo įžengti.
- Kvailumas nenužudys tavęs, bet jis gali priversti tave paprakaituoti.
- Mėgaukis savo truputėliu, kol kvailys siekia dar daugiau.
- Versliam kvailiui tereikia tik truputį žinoti.
- Viltys yra kvailio pajamos.
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
- Akmens plaukti neišmokysi, kvailo neišgydysi.
- Ale[1] durnių[2] pridygo, kaip grybų po lietaus.
- Du kvaili, trečias – be proto.
- Duok durniui[3]. kelią.
- Durnas[4] kaip bato aulas.
- Geriau su protingu vyžotu negu su kvailu piniguotu.
- Gudrus kalba tik reikalui esant, durnas[5] – visados.
- Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.
- Gudrus svetimas klaidas suskaityti, kvailas, kai reikia savo nors vieną pamatyti.
- Gudrų apgauna, kvailas pats apsigauna.
- Yra galvočių ir trejų metų, o kvailių ir šimto metų.
- Klausk kvailio razumo[6].
- Kvailą ir bažnyčioj muša.
- Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
- Kvailys su pinigais – tai dar ne biznierius.
- Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
- Nuo kvailumo vaistų nėra.
- Pijokas[7] prageria, liurkis[8] prakūrija[9], o durniaus[10] ir taip pinigai praeina.
- Tinginys tingi, girtuoklis pralaka, o kvailas pats nežino, kur pinigą išleidžia.
- Trys pasaulyje kvailiai: žydas, kad geriausios kiaulienos nevalgo, bajoras, kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo, gaidys, kad gieda, kada visi miega.
- Turtas – išmintingo tarnas, kvailio – ponas.
- Turtus leidi – kvailiu darais.
- Už gudrų ne gudresnis, už kvailą ne kvailesnis.
- Verčiau išmintigas pabars, nei kvailas prigaus.
- Viltis – kvailių motina.
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
- Visi mes esame kvaili, tik nevienodai.
- Žiūrėk žemyn – mislys[11], kad kvailas.
- Kuo didesnis kvailys, tuo didesnis jo įžūlumas.
- Kvaila yra mylėti grandines, nors ir iš aukso jos būtų.
- Kvailys bijo likimo; išmintingas iškenčia jį.
- Kvailys kalba kvailystes.
- Linksėjimas galva išmintingam žmogui ir lazda kvailiui.
- Mes visi buvome kvailiais savo laiku.
- Nė vienas nėra visada kvailas; kiekvienas – kartais.
- Niekink mokyklą ir pasilik kvailas.
- Nieko nėra kvailiau, kaip paviršutiniškai domėtis daugeliu dalykų.
- Sėkmė padaro kvailį atrodantį išmintingu.
- Talentas ir skurdas, turtas ir kvailumas dažnai gyvena kartu.
- Tas yra išmintingas, kuris gali prisitaikyti prie visų gyvenimo atvejų, bet kvailys rungtyniauja ir kenčia, kaip plaukikas plaukiantis prieš srovę.
- Tie, kurie pastebi kitų klaidas, bet nemato savo – yra išmintingi kitiems, bet kvailiai patys sau.
- Perspėk kvailą – jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą – jis tave mylės.
- Kvailių pinigai priklauso protingiesiems.
- Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
Merfio dėsniai
keisti- Įsimylėjęs išminčius ir įsimylėjęs kvailys – praktika rodo, kad skirtumas tarp jų nežymus.
- Niekad nesiginčyk su kvailiu – žmonės gali nesuprasti, kuris iš jūsų yra kvailys.
- Pasiųsi kvailį butelio, tai jis, kvailys, vieną ir atneš.