Moralė
Sentencijos
keisti- Ar mes imoralistai, kenkiame dorybei? – Taip pat menkai, kaip anarchistai kunigaikščiams. Tik po to, kai į juos šaunama, jie vėl tvirtai sėdi savo soste. Moralas: reikia šauti į moralę. – F. Nyčė.
- Auginkime savo vaikus dorus: tik dorumas gali atnešti laimę. – L. van Bethovenas.
- Būti ištikimam dorovei – tikra kilnybė. – O. de Balzakas.
- Būti nekaltam – reiškia neturėti kaltės, o būti dorybingam – reiškia įveikti piktus jausmus ir ketinimus. – V. Penas.
- Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei. – Ž. Ž. Ruso.
- Didžios širdies dorumas, virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas. – V. Hugo.
- Dora turi slypėti charakteryje. – I. Kantas.
- Doras žmogus ilgainiui tampa nejautrus pagyroms ir pagerbtuvėms. – Dž. Leopardis.
- Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. – Vydūnas.
- Dorovė yra mokslas apie žmonių tarpusavio santykius ir priedermes, išplaukiančias iš šių santykių. – P. A. Holbachas.
- Dorovė, tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti laimingi, bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – I. Kantas.
- Dorovė turi būti charakterio pagrindas. – I. Kantas.
- Dorovines savybes aikštėn iškelia ketinimai. – Aristotelis.
- Dorovinėms taisyklėms reikia įrodymų, vadinasi, jos neįgimtos. – Dž. Lokas.
- Dorovinės jėgos viešpatavimas instinktams yra dvasios laisvė, o jos išraiška vadinama orumo reiškiniu. – F. Šileris.
- Dorovingas žmogus daug aukoja draugams, tėvynei, – net ir gyvybę. – Aristotelis.
- Dorovingumu mes laikome ne tik išorinį padorumą, bet ir visas vidines paskatas. – J. A. Komenskis.
- Dorovinis nevalyvumas – paniekos sau pačiam ženklas. – Apulėjus.
- Galbūt dorybingumas yra ne kas kita kaip dvasios delikatumas. – O. de Balzakas.
- Geriausieji žmonės pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia moraline įtaka. – F. Dostojevskis.
- Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja. – F. Bekonas.
- Grožis – tai moralinio gėrio simbolis. – I. Kantas.
- Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja. – Š. O. de Sent Bevas.
- Jei nori visą gyvenimą būti laimingas – būk doras žmogus. – T. Fuleris.
- Karščiausios liepsnos pragare skirtos tiems, kurie per didžiuosius moralinius išbandymus laikėsi neutralumo. – Dantė.
- Kas piktas, tas ilgai gyvens. Moralė yra žmonių išradimas, o ne gyvenimo išvada. – E. M. Remarkas.
- Kas protinga ir kas dora, visada sutampa. – L. Tolstojus.
- Kas žygiuoja į priekį moksle, bet atsilieka dorovėje, tas labiau eina atgal negu į priekį. – Aristotelis.
- Kuo žmogus doresnis, tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu. – Ciceronas.
- Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti. – A. Šopenhaueris.
- Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai. – Konfucijus.
- Menkos dorovės žmogus negali būti didis. – R. Rolanas.
- Morales pirmiausia reikia priversti nusilenkti hierarchijai, o jų pretenzijas paversti sąžinės dalyku – kol galiausiai jos sutars, kad nemoralu sakyti: „kas teisinga vienam, teisinga ir kitam". – F. Nyčė.
- Moralės ir įstatymų pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai laimės. – Dž. Bentamas.
- Moralinis abejingumas – per daug išsilavinusių žmonių liga. – A. F. Amjelis.
- Moterys – tai materijos pergalė prieš protą, o vyrai – proto pergalė prieš moralę. – O. Vaildas.
- Moterų dora panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – Herodotas.
- Mums reikia išsirinkti kokį nors dorą žmogų ir visada turėti prieš akis, kad gyventume taip, tarsi jis mus stebėtų, ir viską darytume taip, tarsi jis matytų. – Epikūras.
- Mūsų religija, moralė ir filosofija yra žmogaus dekadanso formos. Priešingos krypties judėjimas – menas. – F. Nyčė.
- Nemokantis joti žmogus nesiryš patarinėti, kaip prajodinėti arklius. Bet moralės srityje labiau pasitikime savimi. Čia mes visada manomės žiną ir sugebą patarti visiems. – K. A. Helvecijus.
- Nėra jokių moralinių fenomenų, yra tik fenomenų moralinis aiškinimas… – F. Nyčė.
- Norėdami gyventi dorai, mes visuomet turime kovoti patys su savimi. – Ž. Ž. Ruso.
- Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras" žmogus, tuo tarpu „blogas" žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.
- Pirma išmok doros, o paskui išminties, nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – Seneka.
- Reikalauti iš doro žmogaus, kad jis veiktų sąžinės liepiamas, nėra reikalo, o reikalauti, kad jis veiktų prieš sąžinę, reikštų jį įžeisti. – T. B. Makolis.
- Reikia patirti meilę prieš susiduriant su morale. Kitaip neišvengsi kančios. – A. Kamiu.
- Retai atsitinka, kad tas, kuris troškimus savo riboja, žengtų iš doros kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduoda, dorai elgtųsi. – Mencijus.
- Sakyti, kad doroviniai idealai įgimti ar kad jie instinkto rezultatas – tolygu tvirtinti esą žmogus sugeba skaityti dar nepažindamas raidžių. – P. A. Holbachas.
- Svarbiausia dorovės sąlyga – troškimas tapti dorovingu. – Seneka.
- Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – V. Pekelis.
- Tas, kuris eina doros keliu, turi daug sąjungininkų. Tas, kuris iš šio kelio išsuka, nedaug jų ras. – Mencijus.
- Tautos didybė nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu; vienintelis matas yra jos išprusimas ir dorovė. – V. Hugo.
- Tautos dorovė priklauso nuo pagarbos moteriai. – V. Humboltas.
- Teisingo žmogaus dorovinės savybės visai atstoja įstatymus. – Menandras.
- Tik viena dorovingumo pamoka tinka vaikystei ir nepaprastai svarbi kiekvienam amžiui – niekam nedaryti bloga. – Ž. Ž. Ruso.
- Tikram iškalbingumui nereikia iškalbos mokslo, kaip tikram dorovingumui nereikia dorovės mokslo. – B. Paskalis.
- Tikras civilizacijos rodiklis – ne turtingumo ir išsilavinimo lygis, ne miestų didumas, ne derliaus gausumas, o šalies auklėjamo žmogaus moralė. – R. V. Emersonas.
- To, kuris turtų įgijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris dorumo įgijo, šio pasaulio pagedimas negali pakirsti. – Mencijus.
- Užminta kirmėlė susiraito į kamuolį. Tai protinga. Taip ji sumažina tikimybę būti užminta dar kartą. Moralės kalba: nusižeminimas. – F. Nyčė.
- Vedybinio gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną moralinę asmenybę. – I. Kantas.
- Visa, kas gražu, – dorovinga. – G. Floberas.
- Visas mūsų vertingumas – sugebėjimas mąstyti. Stenkimės mąstyti teisingai: tai moralės pagrindas. – B. Paskalis.
- Žmogaus dorybingumas matuojamas ne ypatingais jo žygiais, o kasdienėmis pastangomis. – B. Paskalis.
- Žmogaus tiesumas yra jo dorovinio tobulumo rodiklis. – L. Tolstojus.
- Žmogus, daug kalbantis apie savo dorybes, dažnai esti menkos doros. – Dž. Neru.
- Žmogus turi būti doras laisva valia. – V. Solovjovas.
- Žmonėms reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta moralė. – K. A. Helvecijus.
- Žmonių gyvenimas, skirtas tiktai malonumams, be sveiko proto ir dorovės neturi jokios vertės. – I. Kantas.
Patarlės ir priežodžiai
keisti- Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
- Doras gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
- Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
- Gudrybė retai kada su dora vienu keliu eina.
- Laimingą ir dorą visi myli.
- Moteris yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra morališkai pagedusi.