Tėvas Stanislovas

(Tikrasis vardas Algirdas Mykolas Dobrovolskis) (1918-2005). Lietuvių kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas.

Sentencijos

Apie gyvenimą

1. Kas gyvenime svarbiausia? Išgyventi kuo daugiau laimingų akimirkų.
2. Mūsų gyvenimas – kova su blogiu.
3. Žmonės nustojo mąstyti, juos reikia to išmokyti. Mes turime nušviesti, praskaidrinti gyvenimą.

Apie meilę

1. Didžiausias meilės suvokimas – tarnystė.
2. Jei meilė užgęsta, viskas praranda prasmę.
3. Meilei blizgučių nereikia, ji spindi savaime.
4. Meilė niekada nesibaigia.

Apie viltį

1. Dalink širdies gerumą, išmintį, toleranciją, supratimą, atjautą, suteik vilties ir pasitikėjimo tiems, kuriems jų labiausiai reikia.
2. Viltis ir tikėjimas senatvės termino neturi.
3. Visuomenėje per daug liūdesio, netikrumo, nevilties, žmonės praradę pusiausvyrą. Gydytojai turi padėti žmonėms susigražinti tikėjimą ir viltį šviesesne ateitimi, kad išnyktų nuobodulys.
4. Visuomenėje per daug liūdesio. Žmonės praradę viltį ir tikėjimą šviesesne ateitimi, jie nusivylę, juos slegia baimė ir neviltis. Mes turime juos ištraukti iš baimės ir nevilties, išvaduoti iš nuobodulio, sugrąžinti jiems tikėjimą šviesesne ateitimi. Mes turime atgimti dvasiškai, pakelti žmonių dvasią.

Apie žmogų

1. Koks prasmingas taptų laikas, skirtas ne sandoriams, ne posėdžiams, ne televizoriui, o artimam žmogui.
2. Svarbiausi žmogaus bruožai:sąžiningumas, darbštumas, tvarkingumas, teisingumas, nuoširdumas, dvasiškumas.
3. Tik Dievas mato širdis, o žmogus – tik veidą.

Kitos

1. Be gerų darbų tikėjimas yra miręs.
2. Blogos šnekos sugadina gerus papročius.
3. Gydytojo uždavinys išmokyti žmones džiaugtis.
4. Jei vyras nepažino moters kūno grožio – tai jau Dievo bausmė.
5. Kas yra džiaugsmas? Vidinė harmonija. Ją labai retai pajuntame, nes esame pikti arba pavydūs, arba neskaistūs. Okai retkarčiais viso šito atsikratome, apima ramybė. Tada ir pajuntame džiaugsmą, o kur džiaugsmas, ten ir laimė. O didžiausias džiaugsmas, kai gali ką nors nuveikti.
6. Kas yra pragaras? Absoliuti vienatvė.
7. Kovoti, o ne verkšlenti!
8. Mes turime ugdyti kantrybę ir ištvermę.
9. Mums reikia dirbančių, o ne rėkiančių.
10. Mokytojai mėgsta mokyti, o reikia tarnauti.
11. Nebūkime abejingi melo ir smurto ideologijai.
12. Negalima žodžiais svaidyti kaip akmenimis.
13. Niekas mums nepadės, nepalengvins, jei nesiliausime vieni kitų nekentę, vieni kitiems keršiję ir vieni ant kitų spjaudę.
14. Pirmiausia užteršėme orą, vandenį, dirvožemį, o dabar – sielą, žinias ir mintis, vaizdinę kalbą. Trūksta padorumo, lengvai patikima šarlatanais, burtininkais, apsiskelbusiais turinčiais paslaptingų ryšių su kosmoso galiomis. Kasdien skaitomi horoskopai, niekas nedrįsta iš jų pasišaipyti.
15. Protas, valia ir jausmai – trys stygos, ir jos turi skambėti harmoningai.
16. Reikia skleisti meilę, gėrį ir grožį. Šviesi, neapsimesta meilė, atidumas kiekvienam sutiktam.
17. Spaudoje daug begėdiškumo, neapykantos, brutalumo, smurto. Reklamuojama, kas randasi tarpvietėse, mėšlynuose, degradavusių alkoholikų ir narkomanų landynėse.
18. Šeima yra visos gyvybės centras.
19. Tiesos sampratą padeda sukurti mokslas; gėrį – moralė; grožį – menas.
20. Trys dalykai man sunkūs, ketvirtas visai nežinomas: aro kelias padangėje, žalčio takas ant uolos, laivo kelias jūros vandenyje ir žmogaus kelias jaunystėje.
21. Vaikščiokime išmintu keliu, o ne klaidžiokime.