Erazmas Roterdamietis

Erazmas Roterdamietis (lot.Desiderius Erasmus Roterodamus (tikr. Gerhardas Gerhadsas) (1469-1536) – olandų teologas, humanistas, filosofas.

Erazmas Roterdamietis (1530)

Sentencijos ir aforizmai

keisti

Aie draugus

keisti
  1. Draugas turi prisiimti dalį bičiulio sielvarto.
  2. Gėris be draugų yra nemalonus.
  3. Jokios gyvenimo gėrybės nedžiugins, jeigu jomis naudosimės vieni, nesidalydami su draugais.
  4. Kas gali būti panašesnio į kvailystę, kaip nuolaidžiauti savo draugų silpnybėms, nematyti jų trūkumų, žavėtis jų ydomis tarsi dorybėmis.
  5. Pataikauti savo bičiulių silpnybėms, nematyti jų ydų, net žavėtis jų trūkumais, tartum dorybėmis – argi tai nėra gimininga kvailybei?
  6. Susiradęs naujų draugų, nepamiršk senųjų.

Apie išmintį

keisti
  1. Fortūna mėgsta žmones ne labai protingus, bet užtat drąsius, įpratusius kartoti: kas bus, tas bus! Išmintis, atvirkščiai, padaro baugius.
  2. Išmintis padaro baugius: todėl visur, kur pamatysite išminčių, bus skurde gyvenančių, badaujančių, nešvarių, niekinamų ir neapkenčiamų. Tuo tarpu kvailiai plaukte plaukia, jie pasiekia aukštas valstybines vietas, žodžiu, visokeriopai klesti.
  3. Kaip nėra nieko kvailesnioišmintį ne vietoje, taip nieko negali būti negudresnio už paiką protingumą.
  1. Aklųjų šalyje viena akim regintis – jau karalius.
  2. Dailumo reikia ne tik menui, bet ir visiems žmogaus darbams.
  3. Dažniausiai nugali tas, į kurį nežiūrėta rimtai.
  4. Gamta neapkenčia dirbtinio blizgesio, ir visų geriausiai klesti tai, kas nesudarkyta jokio dirbtinumo.
  5. Gyvenimas yra ne kas kita, kaip tam tikra komedija, kurioje žmonės, užsidėję vieni vienokias, kiti kitokias kaukes, vaidina kiekvienas savo roles.
  6. Jeigu kam nors trūksta prigimties dovanų, jis kompensuoja tą trūkumą didesne pasitenkinimo savimi doze.
  7. Jau daug metų matome, kad valdovai nieko kita nedaro, tik kariauja; tarp teologų, kunigų, vyskupų ir liaudies nėra nė menkiausio sutarimo: kiek galvų, tiek nuomonių. Jų dvejojimas daugiau negu moteriškas... Jei laikytume vadžias savo rankose, dievaži, žmonių santykiai pasidarytų pakenčiamesni.
  8. Kalba – geriausias tarpininkas užmegzti draugystei ir santarvei.
  9. Kiekviena įgimta yda darosi dvigubai didesnė, bandant ją paslėpti po išorinės dorybės kauke.
  10. Mandagumas sąlygoja ir skatina mandagumą.
  11. Nelemta žmogui būti visuomet ir visu kuo laimingam.
  12. Nematome savo ydų, kaip kuprinės ant pečių.
  13. Nepasotinamas turtuolis yra vargšų vargšas.
  14. Netekti draugystės – tas pats, kas netekti saulės.
  15. Netgi pats siekimas didžiųjų darbų yra vertas garbės.
  16. Nė vienas pasaulyje negimsta be trūkumų. Kieno trūkumų mažiau, tas geresnis už kitus.
  17. Nėra nieko sunkaus žmogui, kuris turi valią.
  18. Niekas taip nekankina žmonių, kaip nešvari sąžinė.
  19. Niekas taip nepriartina senatvės kaip nesaikingas girtavimas, nežabota meilė ir besaikis geidulingumas.
  20. Numatyti pavyksta ne burtus metant ir ne spėjant, o protu.
  21. Pačius daiktus suvokti sunku, net lengviausius, kaip, pavyzdžiui, gramatiką, o nuomonės įsisavinamos be vargo, ir jų vienų su pertekliumi pakanka.
  22. Pataikavimas nesuderinamas su ištikimybe.
  23. Tai, kuo nusidedame jaunystėje, tenka išpirkti senatvėje.
  24. Taigi, kaip gramatikos nemokąs žirgas nėra nelaimingas, lygiai taip negalime vadinti nelaimingu ir kvailo žmogaus, nes jau tokia jo prigimtis.
  25. Žmonės, patikėkite manimi, ne gimsta, o formuojasi.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –