Senatvė

Senatvė – senas amžius, senystė.

Sentencijos keisti

Abejingumas gražiajai lyčiai senatvėje – bausmė už tai, kad pernelyg mokėta patikti jaunystėje. – O. de Balzakas.
Ar esate kur girdėję, kad koks tinginys būtų sulaukęs senyvo amžiaus. – K. V. Hufelandas.
Aš vertinu jaunuolį, turintį šiek tiek senatvės, ir senį, turintį šiek tiek jaunystės. Kas tuo vadovaujasi, galės būti senas, bet siela toks niekada nebus. – Ciceronas.
Auklėjant vaiką, reikia galvoti apie jo senatvę. – Ž. Žuberas.
Būkime senatvėje tokie pat linksmi kaip jaunystėje. Jaunystė, kaip vyturys, turi savo rytines giesmes; senatvė, kaip lakštingala, privalo turėti savo vakarines giesmes. – K. N. Bouvis.
Deramai senti – vadinasi, būti jaunesniems atrama, o ne kliūtimi, mokytoju, o ne varžovu, suprantančiam, o ne abejingam. – A. Morua.
Dykaduoniškas gyvenimas – tai priešlaikinė senatvė. – J. V. Gėtė.
Gamta be galo nenuosekli. Kartais ji senio galvą užkelia ant jaunų pečių, kitą kartą ugningą širdį paslepia po aštuoniasdešimties metų ledu. – R. V. Emersonas.
Greit įsimylintis senis – bene didžiausias gamtos darkumas. – Ž. de la Briujeras.
Ir klaida būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki senatvės. – J. V. Gėtė.
Ir perdėtas aprangos nerūpestingumas, ir pernelyg didelis dabitiškumas savaip pabrėžia iškaršimą ir padaugina raukšlių. – Ž. de la Briujeras.
Ir senatvė kupina malonumų, jei tik mokama ja naudotis. – Seneka.
Iš meilės gyvenimui senatvės geidžiame, o iš mirties baimės jos bijome. – Ž. de la Briujeras.
Jaunystė – laikas kaupti išmintį, senatvė – laikas ją taikyti. – Ž. Ž. Ruso.
Jaunystėje įgyk tai, kas ilgainiui tau padengs senatvės nuostolius. Ir supratęs, kad senatvės penas yra išmintis, jaunystėje elkis taip, kad senatvė neliktų be peno. – L. da Vinčis.
Jaunystės gėrybės – jėga ir grožis, senatvės gėrybės – išminties branda. – Demokritas.
Jaunystės ydų nereikia pasilaikyti senatvei, nes senatvė turi savo trūkumų. – J. V. Gėtė.
Jaunystės požiūriu gyvenimas yra begalinė ateitis; senatvės – labai trumpa praeitis. – A. Šopenhaueris.
Jaunuolis turi būti protingas ir nesistengdamas toks atrodyti; senis turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – F. Česterfildas.
Jei tik jaunystė žinotų, jei tik senatvė galėtų. – A. Etjenas.
Kai kurių senių troškimas mylėti jaunas moteris neprotingas dar ir dėl to, kad jie reikalauja atsakomosios meilės ir gyvena iliuzija, jog dar gali to tikėtis. Tačiau čia kalti ne tik patys seniai, bet ir jaunos moterys, puoselėjančios tą paikumą. – Ž. de la Briujeras.
Kas senas, tas negali degt jaunystės ugnimi. – Avicena.
Keturiasdešimt metų – jaunystės senatvė, penkiasdešimt – senatvės jaunystė. – V. Hugo.
Kokia trumpa atkarpa tarp to laiko, kai žmogus esti per daug jaunas, ir to, kai jau perdaug senas. – Š. Lui Monteskjė.
Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverta jų tampyti su savimi iki pat senatvės. – J. V. Gėtė.
Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis. – Volteras.
Malonus senas žmogus, kuris geraširdis ir rimtas. – Demokritas.
Mes tikimės sulaukti senatvės, bet bijome pasenti. – Ž. de la Briujeras.
Mylėti kokią nors būtybę – vadinasi, sutikti su ja senti. – A. Kamiu.
Mokėti senti – išminties viršūnė ir viena iš sudėtingiausių gyvenimo didžiojo meno briaunų. – A. F. Amjelis.
Mūsų jėgų nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga jaunystė perduoda senatvei susidėvėjusį kūną. – Ciceronas.
Nedidelis menas pasenti, menas – įveikti senatvę. – J. V. Gėtė.
Negerbti senyvo amžiaus – tas pat, kas rytą sugriauti namą, kuriame reikės nakvoti. – A. Karas.
Neįmanoma nesenti, bet įmanoma nepasenti. – Dž. Bernsas.
Neleisti žmonėms pasenti – tai didis gebėjimas valdyti. – Napoleonas.
Nesaikingumas jaunystėje – vekselis senatvei, kurį reikės apmokėti su procentais už trisdešimt metų. – Č. K. Koltonas.
Nesijuok iš senatvės – juk tu eini jos link. – Menandras.
Nėra nieko koktesnio už senį, kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo gyvenimo naudos įrodymų. – Seneka.
Niekas nepageidauja senatvės, bet visi nori ilgai gyventi. – P. Buastas.
Niekas taip greitai nesendina žmogaus kaip mintis apie tai, kad jis sensta. – G. K. Lichtenbergas.
Niekas taip nepriartina senatvės kaip nesaikingas girtavimas, nežabota meilė ir besaikis geidulingumas. – Erazmas Roterdamietis.
Palaimingos jaunystės dienos. Senatvė mėgsta grįžti į jas pro laiko miglą. Senas žmogus sutemoj prisimena saulėtas ryto valandas. – Dž. Baironas.
Pasenti meno didelio nereik,
Bet tu senatvę, kad gudrus įveik. – J. V. Gėtė.
Raukšlių atmieštas linksmumas žavus. Kažkokia aureolė nušviečia džiaugsmingą senatvę. – V. Hugo.
Reikia, nugyventi ilgą gyvenimą ir pasenti, kad suprastum, koks jis trumpas. – A. Šopenhaueris.
Santūrumas, atsargumas, konservatyvumas, noras lenktis rizikos ir staigių permainų dažnai esti neišvengiami senatvės palydovai. – Dž. Neru.
Santūrūs sugyvenami ir nepaniurę seni žmonės leidžia senatvę pakenčiamai; nepakantumas ir niūrumas sunkus kiekviename amžiuje. – Ciceronas.
Senas žmogus, ypač ne itin protingas, visuomet pasipūtęs, išdidus ir neprieinamas. – Ž. de la Briujeras.
Senatvė ateina staiga, kaip sniegas. Rytą jūs atsikeliate ir pamatote, kad viskas balta. – Ž. Renaras.
Senatvė ateina tada, kai pradedama kalbėti: "Dar niekada nesijaučiau toks jaunas". – Ž. Renaras.
Senatvė daug kuo silpna, ji tokia bejėgė, kad lengvai gali sužadinti panieką, todėl išmintingiausias jos siekis – artimųjų meilė ir prisirišimas. Įsakinėti ir bauginti – ne jos ginklas. – M. de Montenis.
Senatvė ne todėl liūdna, kad su ja pasibaigia džiaugsmai, o todėl, kad sunyksta viltys. – Ž. Polis.
Senatvė prasideda tą dieną, kai numiršta drąsa. – A. Morua.
Senatvė – tai laikas, kai žvakutės ant varduvių pyrago kainuoja brangiau nei pats pyragas, o pusė šlapimo keliauja analizėms. – F. Ranevskaja.
Senatvė – tironas, kuris grasindamas mirtimi uždraudžia visus jaunystės malonumus. – F. de Larošfuko.
Senatvėje labiau sugebame nelaimių išvengti, jaunystėje – jas iškęsti. – A. Šopenhaueris.
Senatvėje nieko nereikia saugotis taip kaip tinginystės ir dykinėjimo. – Seneka.
Senatvėje proto trūkumai vis ryškėja, kaip ir išorės trūkumai. – F. de Larošfuko.
Senatvėje reikia dirbti daugiau negu jaunystėje. – J. V. Gėtė.
Senatvės sunkumai – tie patys gyvenimo sunkumai, tik didesni. – A. Fransas.
Senio smegenys panašios į seną arklį: kad liktų darbingos, turi būti nuolat mankštinamos. – H. Adamsas.
Senti nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai gyventi. – Š. O. de Sent Bevas.
Stenkis neįsimylėti artėjant senatvei. – U. al Maalis.
Tai, kuo nusidedame jaunystėje, tenka išpirkti senatvėje. – Erazmas Roterdamietis.
Tiesa, esama sunkių valandų, bet priešinkis joms; atsuk blogiui nugarą, ir vidinis tavo pavasaris neapgaus. Net senatvę, ir tą ne visuomet palenkia šalta nakties tamsa. – Lukrecijus.
Tu žilam padėk keliaut,
Panėšėk jam naštą
Pats prieisi pagaliau
Tą senatvės kraštą. – Ch. Abu Muinas Naserė.
Užvis labiausiai senatvėje verta saugotis tingumo ir dykinėjimo. – Ciceronas.
Vieni sendami tobulėja, kiti genda. – I. Jašinskaitė.
Visi nori gyventi ilgai, bet niekas nenori pasenti. – Dž. Sviftas.
Žmogaus turimos gerosios savybės niekuomet taip nepraverčia kaip senatvėje. – V. Hugo.
Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra dvasia: senatvė prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – A. Periušo.
Žmonės, tokie kaip tu ir aš, nors ir mirtingi kaip ir visi likusieji, nesvarbu kiek begyventų – nepasensta. Aš turiu omenyje, kad mes niekada nenustojame stovėti kaip smalsus vaikas prieš didžiąją visatos paslaptį, kurioje mes visi esame gimę. – A. Einšteinas.