Senatvė

Senatvė – senas amžius, senystė.

SentencijosKeisti

Abejingumas gražiajai lyčiai senatvėje – bausmė už tai, kad pernelyg mokėta patikti jaunystėje. – O. de Balzakas.
Ar esate kur girdėję, kad koks tinginys būtų sulaukęs senyvo amžiaus. – K. V. Hufelandas.
Aš vertinu jaunuolį, turintį šiek tiek senatvės, ir senį, turintį šiek tiek jaunystės. Kas tuo vadovaujasi, galės būti senas, bet siela toks niekada nebus. – Ciceronas.
Auklėjant vaiką, reikia galvoti apie jo senatvę. – Ž. Žuberas.
Būkime senatvėje tokie pat linksmi kaip jaunystėje. Jaunystė, kaip vyturys, turi savo rytines giesmes; senatvė, kaip lakštingala, privalo turėti savo vakarines giesmes. – K. N. Bouvis.
Dykaduoniškas gyvenimas – tai priešlaikinė senatvė. – J. V. Gėtė.
Gamta be galo nenuosekli. Kartais ji senio galvą užkelia ant jaunų pečių, kitą kartą ugningą širdį paslepia po aštuoniasdešimties metų ledu. – R. V. Emersonas.
Ir klaida būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki senatvės. – J. V. Gėtė.
Ir senatvė kupina malonumų, jei tik mokama ja naudotis. – Seneka.
Jaunystės gėrybės – jėga ir grožis, senatvės gėrybės – išminties branda. – Demokritas.
Jaunystės ydų nereikia pasilaikyti senatvei, nes senatvė turi savo trūkumų. – J. V. Gėtė.
Jaunystės požiūriu gyvenimas yra begalinė ateitis; senatvės – labai trumpa praeitis. – A. Šopenhaueris.
Jaunuolis turi būti protingas ir nesistengdamas toks atrodyti; senis turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – F. Česterfildas.
Jei tik jaunystė žinotų, jei tik senatvė galėtų. – A. Etjenas.
Kas senas, tas negali degt jaunystės ugnimi. – Avicena.
Keturiasdešimt metų – jaunystės senatvė, penkiasdešimt – senatvės jaunystė. – V. Hugo.
Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverta jų tampyti su savimi iki pat senatvės. – J. V. Gėtė.
Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis. – Volteras.
Malonus senas žmogus, kuris geraširdis ir rimtas. – Demokritas.
Mylėti kokią nors būtybę – vadinasi, sutikti su ja senti. – A. Kamiu.
Mokėti senti – išminties viršūnė ir viena iš sudėtingiausių gyvenimo didžiojo meno briaunų. – A. F. Amjelis.
Mūsų jėgų nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga jaunystė perduoda senatvei susidėvėjusį kūną. – Ciceronas.
Nedidelis menas pasenti, menas – įveikti senatvę. – J. V. Gėtė.
Negerbti senyvo amžiaus – tas pat, kas rytą sugriauti namą, kuriame reikės nakvoti. – A. Karas.
Neįmanoma nesenti, bet įmanoma nepasenti. – Dž. Bernsas.
Neleisti žmonėms pasenti – tai didis gebėjimas valdyti. – Napoleonas.
Nesaikingumas jaunystėje – vekselis senatvei, kurį reikės apmokėti su procentais už trisdešimt metų. – Č. K. Koltonas.
Nėra nieko koktesnio už senį, kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo gyvenimo naudos įrodymų. – Seneka.
Niekas nepageidauja senatvės, bet visi nori ilgai gyventi. – P. Buastas.
Niekas taip nepriartina senatvės kaip nesaikingas girtavimas, nežabota meilė ir besaikis geidulingumas. – Erazmas Roterdamietis.
Palaimingos jaunystės dienos. Senatvė mėgsta grįžti į jas pro laiko miglą. Senas žmogus sutemoj prisimena saulėtas ryto valandas. – Dž. Baironas.
Pasenti meno didelio nereik,
Bet tu senatvę, kad gudrus įveik. – J. V. Gėtė.
Raukšlių atmieštas linksmumas žavus. Kažkokia aureolė nušviečia džiaugsmingą senatvę. – V. Hugo.
Reikia, nugyventi ilgą gyvenimą ir pasenti, kad suprastum, koks jis trumpas. – A. Šopenhaueris.
Santūrūs sugyvenami ir nepaniurę seni žmonės leidžia senatvę pakenčiamai; nepakantumas ir niūrumas sunkus kiekviename amžiuje. – Ciceronas.
Senatvė ateina staiga, kaip sniegas. Rytą jūs atsikeliate ir pamatote, kad viskas balta. – Ž. Renaras.
Senatvė ateina tada, kai pradedama kalbėti: "Dar niekada nesijaučiau toks jaunas". – Ž. Renaras.
Senatvė ne todėl liūdna, kad su ja pasibaigia džiaugsmai, o todėl, kad sunyksta viltys. – Ž. Polis.
Senatvė – tai laikas, kai žvakutės ant varduvių pyrago kainuoja brangiau nei pats pyragas, o pusė šlapimo keliauja analizėms. – F. Ranevskaja.
Senatvėje labiau sugebame nelaimių išvengti, jaunystėje – jas iškęsti. – A. Šopenhaueris.
Senatvėje nieko nereikia saugotis taip kaip tinginystės ir dykinėjimo. – Seneka.
Senatvėje reikia dirbti daugiau negu jaunystėje. – J. V. Gėtė.
Senatvės sunkumai – tie patys gyvenimo sunkumai, tik didesni. – A. Fransas.
Senio smegenys panašios į seną arklį: kad liktų darbingos, turi būti nuolat mankštinamos. – H. Adamsas.
Senti nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai gyventi. – Š. O. de Sent Bevas.
Stenkis neįsimylėti artėjant senatvei. – U. al Maalis.
Tai, kuo nusidedame jaunystėje, tenka išpirkti senatvėje. – Erazmas Roterdamietis.
Užvis labiausiai senatvėje verta saugotis tingumo ir dykinėjimo. – Ciceronas.
Vieni sendami tobulėja, kiti genda. – I. Jašinskaitė.
Visi nori gyventi ilgai, bet niekas nenori pasenti. – Dž. Sviftas.
Žmogaus turimos gerosios savybės niekuomet taip nepraverčia kaip senatvėje. – V. Hugo.
Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra dvasia: senatvė prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – A. Periušo.
Žmonės, tokie kaip tu ir aš, nors ir mirtingi kaip ir visi likusieji, nesvarbu kiek begyventų – nepasensta. Aš turiu omenyje, kad mes niekada nenustojame stovėti kaip smalsus vaikas prieš didžiąją visatos paslaptį, kurioje mes visi esame gimę. – A. Einšteinas.