Nuodėmė

Nuodėmė – peržengimas religinių, dorovinių taisyklių, nusidėjimas, smerktinas elgesys, prasikaltimas.

Biblija

Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. – Rom. 6, 23
Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. – Mt 5, 30.
Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį. – Pat 13, 6.

Sentencijos ir aforizmai

Daugybė žmonių piktinasi ne nuodėmėmis, o nusidėjėliais. – Seneka.
Didžiausia nuodėmė mūsų artimųjų atžvilgiu yra ne neapykanta, o abejingumas jiems. – Dž. B. Šo.
Yra dvi svarbiausios nuodėmės, po kurių seka kitos – nekantrumas ir tinginystė. – F. Kafka.
Kai moteris atleidžia vyrui, neturėtų pusryčiams šildyti jo nuodėmių. – M. Dytrich.
Mes lengvai pasiduodame nedorybei, nes netrūksta nei vadų, nei palydovų, ir viskas eina kaip iš pypkės, netgi be vadų ir palydovų – ne aplinkiniais keliais, o stačiai. Visos kitos nuodėmės lemia kaltininkui gėdą ir kenkia klystančiam, o gyvenimo nuodėmės yra malonios. – Seneka.
Mirtina nuodėmė – nužudyti kito žmogaus meilę. – H. Ibsenas.
Moteris kartais gali prisipažinti turinti nuodėmių, bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti silpnybių. – H. V. Šo.
Motinystė galų gale išperka visas moteries nuodėmes. – V. Mykolaitis-Putinas.
Nereikia laikyti piktu kėslu ar nuodėme visko, kas sakoma iš meilės, norint ko pamokyti. – P. Abelaras.
Nėra jokios kitos nuodėmės, kurią taip lengva širdim ir dažnai darytų šiaip jau dori žmonės, kaip savo valdžios apgaudinėjimas. – B. Franklinas.
Nėra pragaištingesnio dalyko vakarykščiam tamsiam pagoniui už Romos katalikų tikėjimą, mat šiame niūriame krašte tebegyvas kažkoks pirmykštis bukas ir užsispyręs blogis, kažkoks tamsos gaivalas, kuris visur įsismelkęs giliai giliai ir įžindomas kartu su motinos pienu, ir tik stiprios dvasios žmonės prieš jį atsilaiko, bet tas gaivalas užplūsta žmonių sielas ir netikėtai ir jie pradeda daryti blogį, ir kai jį padarę nueina pas kunigą išpažinties ir kaipmat gauna išrišimą už savo padarytas nuodėmes, jie ir kitą rytą atsibudę daro pikta, kaip niekur nieko, be jokio sąžinės graužimo, nes žino, kad gerasis Dievulis jiems vis vien atleis, ką jie bepadarytų, o jei nenorės atleisti – jo stabas bus nuplaktas botagu. Ir kunigaikštis Jonušas Radvila, didaus įžvalgumo vyras, tada Norvaišai pasakęs, kad žemaičiams galįs padėti tik Kalvino tikėjimas, kuris teigiąs, kad visi nusidėjėliai ydingi ir pasmerkti vos gimę, ir tik visagalio Viešpaties malonė galinti juos išganyti, ir kad jokios atgailos ir išpažintys gyvenimo pabaigoje nepadėsiančios, o gerus darbus daryti ir Dievo bijoti reikia kiekvieną mielą dieną. – K. Sabaliauskaitė.
Nuodėmė turi daug įrankių, bet melas – tai kotas, kuris tinka kiekvienam iš jų. – O. V. Holmsas.
Patyrimas toks pat neveiksmingas kaip ir sąžinė. Jis tik įrodo, kad mūsų ateitis bus tokia pat kaip praeitis ir kad nuodėmę, kurią sykį padarėme bjaurėdamiesi, pakartosime daug kartų ir su džiaugsmu. – O. Vaildas.
Sąžine gryna gyvent – tai gyvent be nuodėmių. – Horacijus.
Socialistai mano, kad gauti pelną – nuodėmė. Aš manau, kad nuodėmė gauti nuostolius. – V. Čerčilis.
Tai, ką daro kiti, mes vadiname nuodėme, o ką patys darome – laikome eksperimentu. – R. V. Emersonas.
Tikros atgailos ženklas yra noras savo nuodėmes matyti taip, kaip Dievas jas mato. – Š. Simeonas.
Užmiršti savo nuodėmes begėdiška. – Demokritas.
Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.