Napoleonas Bonapartas

Prancūzijos imperatorius ir karvedys
(Nukreipta iš Napoleonas I)

Napoleonas Bonapartas (pranc. Napoléon Bonaparte (1769-1821) – prancūzų politikas, karvedys, imperatorius.

Napoleonas Bonapartas

Sentencijos

keisti

Apie aistras

keisti
  1. Galingos sielos vengia aistrų, kaip jūreivis povandeninių uolų.
  2. Reikaluose neturi būti nei aistrų, nei prietarų; vienintelis leistinas dalykas yra visuomenės gerovė.
  3. Troškimas valdyti protus – tai viena iš pačių stipriausių aistrų.

Apie armiją

keisti
  1. Armijos jėga, kaip ir judesio kiekis mechanikoje, įvertinama mase, padauginta iš greičio.
  2. Greitas žygis pakelia armijos moralę, padidina jos galimybes laimėti.
  3. Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimą.
  4. Vienas laikraštis, turįs daug skaitytojų, gali tiek, kiek du korpusai armijos.

Apie darbą

keisti
  1. Darbas yra laiko dalgis.
  2. Darbininkas neturintis darbo, gali sukilti; aš bijau sukilimų kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija.
  3. Didžiausia nedorybė – imtis darbo, kurio nemoki.
  4. Mes reikalaujame, kad mergaitės ne mąstytų, bet tikėtų. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. Moterų darbas – megzti.

Apie drąsą

keisti
  1. Drąsa, kuri sugeba išlaikyti proto, nuomonės, svarstymo ir sprendimo laisvę pačių netikėčiausių įvykių atvejais, – labai retas dalykas.
  2. Drąsa neapsimeta, tai savybė, kuriai nebūdingas veidmainiavimas.
  3. Kančia reikalauja daugiau drąsos, nei mirtis.
  4. Narsumas yra įgimta savybė, jo negalima įgyti; drąsa ateina iš sugebėjimo mąstyti; narsumas dažnai tėra nekantravimas susidurti su pavojumi.
  5. Pirmoji kareivio gera savybė yra ištvermingumas pakeliant nuovargį, drąsa yra tik antroji.

Apie istoriją

keisti
  1. Istorija yra melas, dėl kurio visi susitarė.
  2. Istorija – tai aš.
  3. Istorinė tiesa dažnai būna kaip banali pasakėčia: visuose procesuose yra realūs dalykai ir ketinimai; neginčytinas faktas dažnai tampa užsitęsusiu procesu. Kaip po to rizikuoti kalbėti apie ketinimus?
  4. Mano istorija susideda iš faktų, kurių žodžiais nepavyks sunaikinti.

Apie įstatymus

keisti
  1. Daugumos šalių įstatymai sukurti tam, kad engtų vargšus ir globotų stipriuosius.
  2. Yra vagių, kurie yra nebaudžiami įstatymo, bet visgi vagia iš žmonių brangiausia, – laiką.
  3. Lengviau sukurti įstatymą, negu jį vykdyti.
  4. Nėra įstatymų, kurie ką nors galėtų prieš pinigus.
  5. Politiniai įstatymai negali būti ilgaamžiškesni už žmogiškuosius įstatymus, nes jie sukurti remiantis papročiais, kurie nuolat kinta.
  6. Socialinis įstatymas gali duoti visiems žmonėms lygias teises, bet prigimtis niekada neduos jiems lygių galimybių.

Apie karą

keisti
  1. Kare genialumas yra mintis paversta veiksmu.
  2. Kare teorija yra gera tik tam, kad duotų bendras idėjas, bet griežtas jos laikymasis visada bus pavojingas.
  3. Karo mokslas yra gebėjimas apskaičiuoti žmonių kiekį.

Apie kareivius

keisti
  1. Geriausias kareivis yra ne tas, kuris kaunasi, o tas, kuris žygiuoja.
  2. Iš visų žmonių kareivis yra jautriausias geriems darbams.
  3. Yra penki dalykai, kurių kareivis niekada negali palikti: šautuvas, šoviniai, krepšys, maistas mažiausiai keturioms dienoms ir pionieriški įrankiai.
  4. Nepritekliai ir vargas yra tikrieji kareivio mokytojai.
  5. Nėra žmonių, kurie suprastų vieni kitus geriau nei kareiviai ir dvasininkai.

Apie liaudį

keisti
  1. Geriausia grandinė tarp liaudies ir valdovo yra gerovė.
  2. Liaudis niekuomet neišsirinks tinkamų įstatymų leidėjų.
  3. Liaudžiai reikia triukšmingų švenčių; mulkiai mėgsta triukšmą, o mulkių yra daugybė.
  4. Žmonėms, kurie bandė keisti pasaulį, niekada tas nepavykdavo kreipiantis į vadus, bet pavykdavo išjudinant liaudies mases. Pirmoji priemonė yra pagrįsta intrigomis ir duoda tik antraeilius rezultatus. Antroji yra skirta genijams, ir ji keičia pasaulio veidą.

Apie mūšį

keisti
  1. Aš galiu pralaimėti mūšį, bet aš negaliu tuščiai praleisti minutės.
  2. Be naudos pražudo daugybę žmonių tas, kuris į mūšio laiką žiūri su emocijomis.
  3. Neinama ieškoti antpečių į mūšio lauką, kai juos galima gauti prieškambaryje.

Apie priešą

keisti
  1. Bėgančiam priešui reikia pastatyti auksinį tiltą arba plieninę sieną. (1813 m. Vandamo kompanija).
  2. Negalima per dažnai kautis su tuo pačiu priešu, antraip išmokysi jį viso savo karo meno.
  3. Niekuomet nepertraukinėk priešo, kai jis daro klaidą.

Apie revoliuciją

keisti
  1. Be teisingumo yra tik engėjai ir aukos, ir niekada negali egzistuoti teisingumas revoliucijos metu.
  2. Revoliucija – tai viešoji nuomonė, kuri remiasi durtuvais.
  3. Revoliucija yra ydingas ratas: ji prasideda nuo kraštutinumo tam, kad prie jo sugrįžtų.
  4. Revoliucijose yra tik dvi žmonių kategorijos: tie, kurie jas vykdo, ir tie, kurie jomis naudojasi.

Apie valdovą

keisti
  1. Didis valdovas yra tas, kuris visada numato pasekmes.
  2. Pavaldinių apkaltintas valdovas neprivalo jiems teisintis.
  3. Rūmų kariuomenė tuo pavojingesnė, kuo didesnę valdžią turi valdovas.
  4. Valdovas visada daro klaidą, jeigu kalba supykęs.

Apie valdžią, valdymą

keisti
  1. Bet kokios valdžios pagrindas yra pranašumo suteikimas tam, kuris paklūsta.
  2. Kiekvienas žmogus, kuris turi trisdešimt milijonų ir jų nevertina, valdžiai yra pavojingas.
  3. Neleisti žmonėms pasenti – tai didis gebėjimas valdyti.
  4. Viešpataujant reikia valdyti galva, o ne širdimi.
  5. Žinoti visų sluoksnių interesus – tai įprastas valdymas; juos numatyti – tai didis valdymas.
  6. Žmogus dirba dėl daiktų, o valdžia niekada nemato žmonių, tik daiktus ir jų svarbą.

Apie vyrus

keisti
  1. Kiek vyrų yra nusikaltę tik dėl savo silpnybės moterims!
  2. Sėkmė daro vyrus didžius.
  3. Vedybų klausimu rytų šeima visiškai skiriasi nuo vakarų šeimos; tai, moralė nėra universali: vyras yra iš prigimties vadovas, o visuomenė stengiasi ją keisti.
  4. Vyru tampama užsivilkus uniformą.

Apie žmogų

keisti
  1. Aukšto lygio žmogus yra visuomet ramus: jį giria, jį smerkia, o jis visuomet daro savo.
  2. Galima papuošti dvariškius ordinų juostelėmis, bet negalima jų padaryti žmonėmis.
  3. Imperijos kūrėjų akyse žmonės nebėra žmonėmis, o tik instrumentai.
  4. Manyje gyvena du skirtingi žmonės: proto žmogus ir širdies žmogus. Nemanykite, kad aš neturiu širdies, kaip kiti. Aš net gana geras žmogus. Tačiau nuo ankstyvos jaunystės stengiausi priversti šią stygą tylėti, ir ji dabar net nevirpteli.
  5. Neatsiranda drąsių žmonių tarp tų, kurie turi ką prarasti.
  6. Solonas (640 – 558 metai prieš Kristų) – Atėnų politinis veikėjas) ir Egiptas buvo teisūs: apie žmogų galima spręsti tik po jo mirties.
  7. Stiprus žmogus yra tas, kuris gali valdyti savo mintis ir jausmus.
  8. Žmogus palieka pėdsaką gyvenime tik valdydamas savo charakterį arba bent jau tuo rūpindamasis.
  9. Žvelgiant iš arti, žymūs žmonės praranda didingumą.

Apie žodį

keisti
  1. Geriausias būdas tęsėti savo žodį – nežadėti.
  2. Niekas nejuda į priekį politinėje sistemoje, kurioje žodžiai nesiderina su darbais.
  3. Žodžiais tikėkite tik tada, kai juos atitinka darbai.
  1. Anglija – krautuvininkų šalis.
  2. Aš būčiau geriau kokiame nors kaime pirmas nei Paryžiuje antras.
  3. Aš nieko neturiu per daug, tik laiko (šv. Elenos saloje).
  4. Ateistas yra geresnis valdinys nei fanatikas: vienas paklūsta, kitas žudo.
  5. Aukšta reputacija yra didelis triukšmas; kuo daugiau jo daroma, tuo ilgiau jis tęsiasi: įstatymai, tautos, paminklai, viskas griūva; bet triukšmas išlieka.
  6. Bet kurio tobulinimosi paskirtis yra lavinti nuovokumą, gerinti atmintį ir suteikti daugiau galios minčiai.
  7. Dabartinėje situacijoje atrandu kilnumo tik tarp padugnių, į kurias nekreipiau dėmesio, ir niekšų.
  8. Didelė asamblėja retai ką nors nusprendžia, nes labai greitai įsiaudrina.
  9. Didelė jėga žūva nuo prasto virškinimo.
  10. Didžiausias respublikonas yra Jėzus Kristus.
  11. Didžioji dalis sentimentų kyla iš tradicijų.
  12. Fanatizmą reikia užmigdyti, kad galima būtų išrauti su šaknimis.
  13. Fiziniai sugebėjimai užaštrinami ir auga pavojų bei nepriteklių aplinkoje: jūreiviai ir beduinai turi lūšies regėjimą, o laukiniai miškų gyventojai – žvėrių uoslę.
  14. Galva be atminties – kaip tvirtovė be įgulos.
  15. Gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas.
  16. Graži moteris patinka akims, gera – širdžiai; pirmoji yra papuošalas, antroji – lobis.
  17. Yra du botagai, kurie skatina žmogų veikti: baimė ir asmeniniai interesai.
  18. Jei nori, kad kažkas būtų padaryta gerai, daryk tai pats.
  19. Jeigu jau tenka grumtis, tai pergalė turi būti pasiekta bet kokia kaina.
  20. Jeigu paklusnumas yra masių instinkto išvada, tai sukilimas – jų mąstymo rezultatas.
  21. Karolis I žuvo, kadangi priešinosi, Liudvikas XVI – kadangi nesipriešino; nei vienas neperprato inercijos jėgos, kuri yra didžiųjų viešpatavimų paslaptis.
  22. Kas gali viską pasakyti, tas gali viską padaryti.
  23. Kas laimės ieško prabangoje ir lėbavime, panašus į tą, kuris atiduoda pirmenybę žvakės mirgėjimui, o ne saulės švytėjimui.
  24. Kvailys turi vieną pranašumą prieš išminčių: jis visada savimi patenkintas.
  25. Lenkijai nereikia nieko apgalvoto daryti. Prancūzija man pirmoje eilėje – tai mano politika.
  26. Likimo smūgis yra kaip pinigų kalimo mašinos smūgis į monetą, jis parodo žmogaus vertę.
  27. Lygybė egzistuoja tik teoriškai.
  28. Man nepatinka, kai kas nors apsimeta niekinąs mirtį; svarbiausias dalykas, – mokėti iškęsti tai, kas neišvengiama.
  29. Man pačiam teko save pagauti užginčijant mintį apie kautynes.
  30. Mano geležinė ranka nebuvo mano peties tęsinys, ji ėjo betarpiškai iš mano galvos; išskaičiavimas, o ne prigimtis man ją suformavo.
  31. Meilę nugalėsi tik tada, kada nuo jos pabėgsi.
  32. Mylimo generolo mostas vertas daugiau, nei pati gražiausia prakalba.
  33. Mokslininkai ir intelektualai man yra kaip koketės. Jas reikia lankyti, su jomis kalbėtis, bet nei vesti, nei padaryti ministrais.
  34. Mūsų kūnas yra gyvenimui skirta mašina.
  35. Ne įvykiai turi valdyti politiką, o politika įvykius.
  36. Neabejotinai protinga yra nekeisti padarytų sprendimų.
  37. Negalima derėtis su garbe.
  38. Neįmanoma yra žodis, kurį rasi tik kvailių žodyne.
  39. Nemokša turi tik vieną pranašumą prieš išsilavinusį žmogų – jis visada patenkintas savimi.
  40. Nesakyk visko ką žinai, bet žinok visada ką sakai.
  41. Nėra nieko labiau įžeidžiamo už įpintą į įžeidimą ironiją.
  42. Nuo didingo iki juokingo tik vienas žingsnis.
  43. Nuo proto iki sveiko proto yra toliau negu manoma.
  44. Pabėgti mylint – štai kur heroizmas.
  45. Paprotys mus pasmerkia daugeliui kvailysčių, o didžiausia iš jų – tapti jų vergu.
  46. Partija, kuri yra palaikoma užsienio durtuvų, yra pasmerkta pralaimėjimui.
  47. Pasaulyje nėra negalimų dalykų.
  48. Perversmai vykdomi pilvu.
  49. Punktualumas turi būti karalių pareiga.
  50. Romanai – tai žmogiškųjų troškimų istorija.
  51. Sostas tėra suolas, aptrauktas aksomu.
  52. Statyti per griežtas sąlygas – tai reiškia atleisti nuo vykdymo.
  53. Stiprios sielos vengia gašlumo, panašiai kaip jūrininkai saugojasi povandeninių uolų.
  54. Susitarimai vykdomi iki tol, kol jie atitinka interesus.
  55. Šaltakraujiškumas yra svarbiausia žmogaus, skirto vadovauti, savybė.
  56. Šiame pasaulyje gimstame karaliais arba pėstininkais.
  57. Šiandien net engiant išsigimstama.
  58. Taip taip. Rašykite taip, kad būtų glausta ir neaišku.
  59. Tam, kuris stovi aukštai ir yra visų matomas, nepritinka ūmūs judesiai.
  60. Tas, kuris moka meilikauti, moka ir šmeižti.
  61. Tie, kurie keršija dėl principų, yra žiaurūs ir negailestingi.
  62. Turi galioti principas, kad reikia keisti pareigūnų tarnybos vietas; valstybės interesai reikalauja, kad iš viso nebūtų nekeičiamų tarnybų: vieningumo sąvoka turi apimti tik pačią vietovę.
  63. Turtas tai ne pinigų kiekis, o jų teikiamos galimybės.
  64. Už kiekvieną vagystę yra baudžiama.
  65. Vaizduotė valdo pasaulį.
  66. Valstybei geriau išliekantys savo postuose vidutinių gabumų ministrai, nei dažnai keičiami ministrai, net jei keičiami patys didieji protai.
  67. Visuomenė be religijos yra tarsi laivas be kompaso.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


 
Commons
Vikitekoje galima rasti vaizdinės, garsinės ar kitokios medžiagos tema