Imanuelis Kantas

Imanuelis Kantas (1724-1804) – vokiečių filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas.

Imanuelis Kantas

Sentencijos ir aforizmai

Apie charakterį

1. Charakteris yra sugebėjimas veikti pagal principus.
2. Dora turi slypėti charakteryje.
3. Dorovė turi būti charakterio pagrindas.

Apie gyvenimą

1. Gyvenimas žmonių, panirusių į neprotingus ir nedorus malonumus, neturi jokios vertės.
2. Kai dingsta teisingumas, nelieka nieko, kas žmonių gyvenimą padarytų vertingą.
3. Kas bailiai rūpinasi, kaip čia nepraradus gyvenimo, niekuomet juo nesidžiaugs.
4. Mažiausiai mirties bijo tie žmonės, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę.
5. Žmonių gyvenimas, skirtas tiktai malonumams, be sveiko proto ir dorovės neturi jokios vertės.

Apie melą

1. Melas yra pažeminimas ir tartum savo žmogiškojo orumo sunaikinimas.
2. Melo priežastimi gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse.
3. Veido raudonis išduoda mus, kai meluojame, bet jis ne visuomet įrodo melą. Dažnai raustame dėl kito, kuris mus kuo nors apkaltina, bejėgiškumo.

Apie protą

1. Dailioji lytis turi lygiai tiek pat proto kaip ir vyriškoji, tik tas jos protas yra dailus, o mūsasis vadintinas giliuoju.
2. Du dalykai pripildo mano protą vis didėjančios nuostabos ir pagarbios baimės: žvaigždėtas įdangus virš manęs ir moralės dėsniai manyje.
3. Gudrumas – labai ribotų žmonių mąstymo būdas. Jis labai skiriasi nuo proto, į kurį iš išorės panašus.
4. Istorija žmogui būtina, kad jis visiškai išlavintų savo protą. Vienas žmogus per gyvenimą to negeba.
5. Išdrįsk būti protingas, turėk drąsos remtis savo protu.
6. Kuo daugiau civilizuotas protas siekia malonumų ir laimės, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo pasitenkinimo.
7. Protas įžvelgia tik tai, ką jis pats sukuria pagal savo planą.
8. Turėk drąsos pats naudotis savo protu.
9. Žmogaus protas taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai.

Apie žmogų

1. Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje.
2. Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį.
3. Didelė garbėtroška nuo seno daugelį išmintingų žmonių paversdavo bepročiais.
4. Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą.
5. Pareiga! Tu – išaukštintas, didingas žodis... Kaip tik tai didinga, kas iškelia žmogų viršum jo paties.
6. Žmogus yra gyvūnas, kuriam, jei jis gyvena tarp kitų savo giminės narių, reikalingas šeimininkas.
7. Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime.
8. Žmogus žmogui turi būti savaiminis tikslas, o ne priemonė siekti savo tikslų.
9. Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais.
10. Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra.

Kitos

1. Atkaklumas – nepalenkiamas savo ketinimų įgyvendinimas.
2. Be pagarbos nebūna tikros meilės.
3. Blogiui reikalingas slaptumas.
4. Būti yra daryti.
5. Dailusis menas galimas tik kaip genijaus kūrinys.
6. Dalykai, kurių vaikai mokomi, turi atitikti amžių, kitaip jie gali imt rodyti savo išmintį, maivytis, pūstis.
7. Didelis garbės troškimas nuo seno protinguosius paversdavo pamišėliais.
8. Didžiausias toks kūniškas malonumas, kuris neturi jokios koktumo priemaišos, – tai sveikam poilsis po darbo.
9. Dorovė, tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti laimingi, bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės.
10. Grožis – tai moralinio gėrio simbolis.
11. Įstatymas, slypintis mumyse, vadinasi sąžinė. Sąžinė iš teisybės yra mūsų poelgių derinimas su šiuo įstatymu.
12. Kai kalbame apie dorovinę vertybę, mums rūpi ne poelgiai, kuriuos matome, o vidiniai jų principai, kurių nematome.
13. Kas atsisakė pertekliaus, tas atsisakė nepriteklių.
14. Ką aš galiu žinoti? Ką turiu aš padaryti? Ko galiu tikėtis?
15. Kiekviename gamtos moksle esama tiek tiesos, kiek esama matematikos.
16. Laimės taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis.
17. Mane nuolat stebina du dalykai: žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsniai manyje.
18. Mokslas yra organizuotas žinojimas. Išmintis yra organizuotas gyvenimas.
19. Pagarba – tai duoklė, kurios mes negalime neatiduoti nuopelnui.
20. Poelgio grožį pirmiausia lemia tai, kad jis lengvas ir tartum be jokio įtampos.
21. Polinkis ilsėtis, nieko prieš tai nedirbus, yra tinginystė.
22. Pradžia – tai būtis, prieš kurią buvo laikas, kai to, kas prasideda, dar nebuvo.
23. Prūsų lietuvis pilnai nusipelnė, kad jo savitumas ir jo kalba išliktų gyva tiek mokykloje, tiek bažnyčioje.
24. Sudarinėti naujus žodžius, kur kalbai esančioms sąvokoms išreikšti jų netrūksta, yra vaikiškas stengimasis [...] išsiskirti iš kitų ne naujomis mintimis, o nauju lopu ant seno drabužio.
25. Tai, kas turi kainą, gali būti pakeista kuo nors kitu, kas jam ekvivalentiška, o tai, kas aukščiau bet kurios kainos ir nieko ekvivalentiško jam nėra, turi orumą.
26. Teisingumas turi nugalėti, net jei dėl to turėtų žūti visi pasaulio nenaudėliai.
27. Valdovas nėra aukščiau už mokytus vyrus.
28. Vedybinio gyvenimo jungiama pora turi sudaryti tarsi vieną moralinę asmenybę.
29. Vienas nuoširdžių ir tyrų džiaugsmų yra poilsis po darbo.