Frydrichas Šileris

vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas.

Frydrichas Šileris (vok. Friedrich Schiller (Pilnas vardas – Johann Christoph Friedrich von Schille), (1759-1805) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas.

Frydrichas Šileris

Sentencijos

keisti

Apie gyvenimą

keisti
  1. Ach, koks žiaurus esti tarpas tarp didelio užmojo ir jo įgyvendinimo! Kiek nereikalingos baimės! Kiek dvejonių! Ant kortos statomas gyvenimas – ne kur kas daugiau: garbė!
  2. Bailiui gyvenimas – vienintelis gėris.
  3. Didžiausia brangenybė – tai geras vardas. Garbė brangesnė už gyvenimą.
  4. Genialumo žiburys užgęsta greičiau negu gyvenimo žiburys.
  5. Niekas taip nepalengvina gyvenimo, kaip į vieną tikslą nukreipta veikla.

Apie meilę

keisti
  1. Ištikima meilė padeda pakelti visus sunkumus.
  2. Meilė taurina didžias sielas.
  3. Meilė telinkus būt laisva auka.

Apie širdį

keisti
  1. Atviros širdies žmogų pamatysi iš veido.
  2. Įprasmintas protas sutaurina dorovinius jausmus: galva turi auklėti širdį.
  3. Kalbų nuotrupos, atsitiktiniai susitikimai turtingos vaizduotės žmogui virsta pačiais aiškiausiais įrodymais, jeigu jo širdyje yra bent kiek ugnies.
  4. Kilni širdis nelaimėj nepalūžta.
  5. Tik tyra širdis pripažins, kad įveikė jį protas.

Apie tiesą

keisti
  1. Kuo didesnė klaida, tuo didesnis tiesos triumfas.
  2. Tiesa nė kiek nenukenčia, jeigu kas nors jos nepripažįsta.
  3. Tiesa – veidrodis, kurio atspindžio nepakelia apsimetimas ir veidmainystė.

Apie valią

keisti
  1. Valia yra žmogiškos giminės skiriamasis bruožas, ir pats protas – tik amžina taisyklė, vadovaujanti valiai.
  2. Žmogaus valia yra jo laimė.
  3. Žmogaus vertė priklauso ne nuo proto pajėgumo, bet nuo valios. O tą, kuriam jos trūksta, didelės dvasinės dovanos tik silpnina, ir turbūt nėra niekingesnio žemėje padaro už genialią sielą be charakterio.

Apie žmogų

keisti
  1. Nori pažinti save, – pažiūrėk į žmones ir jų darbus. Nori pažinti žmones, – į savo širdį pažvelk.
  2. Silpni žmonės darosi galingesni susivieniję.
  3. Žmogų parodo jo poelgiai.
  4. Žmogus tobulėja didėjant jo tikslams.

Apie žodį

keisti
  1. Iš žmogaus žodžių tegalima spręsti, kokiu jis norėtų rodytis, o koks jis yra iš tikrųjų, tenka spėlioti iš jo mimikos ir grimasų tariant žodžius, tai yra iš nesąmoningų judesių.
  2. Širdies sunkybės nepalengvins žodžiai.
  3. Žodis visuomet drąsesnis už darbą.
  1. Atsisveikinimas (atsiskyrimas) nuo ilgo ir svarbaus darbo yra visada liūdnesnis nei džiuginantis.
  2. Atsitiktinumo juk nėra. Tai, kas kartais atrodo vien aklas atsitiktinumas, išplaukia iš gilios versmės.
  3. Blogas poelgis pragaištingas tuo, kad jame glūdi naujų niekšybių užuomazgos.
  4. Dėkingumas visų užmaršiausias.
  5. Didybės viršūnėje nepamiršk, ką reiškia draugas nelaimėje.
  6. Didi prasmė vaikų žaidimuose būna.
  7. Didžios sielos pakelia kančias tylėdamos.
  8. Diletantas neaiškius dalykus laiko didžiais, šiurkščius – stipriais, neapibrėžtus – beribiais, beprasmius – antijutiminiais.
  9. Doras vardas – iš tikrųjų tai graži moneta, kuria galima daryti stebuklus, tik mokėk ją leisti apyvarton. 
  10. Dorovinės jėgos viešpatavimas instinktams yra dvasios laisvė, o jos išraiška vadinama orumo reiškiniu.
  11. Dorumas puošia vardą kiekvieną.
  12. Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės.
  13. Gerbkite moteris: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką gyvenimą.
  14. Geriau baisus galas negu begalinė baimė.
  15. Ir silpnas turi savo geluonį.
  16. Jei priešą parbloški žemėn, jis gali vėl atsikelti, bet jei su juo susitaikysi, būsi jį tikrai nugalėjęs.
  17. Kai pokštininkas juokiasi iš savo sąmojo, šis netenka vertės.
  18. Kai teisė negali išspręsti, sprendžia jėga.
  19. Kaip kad vieniems mokslas atrodo aukštybių dievaitė, /Taip kitiems – karvė riebiausia, duodanti sviesto.
  20. Kalbų nuotrupos, atsitiktiniai susitikimai turtingos vaizduotės žmogui virsta pačiais aiškiausiais įrodymais, jeigu jo širdyje yra bent kiek ugnies.
  21. Kam parūpo kūnas, tas visada kalba apie sielą.
  22. Karas gyvena karu.
  23. Kas nieko nebijo, tas toks pat galingas, kaip tas, kurio visi bijo.
  24. Kiekvienas tikras genijus privalo būti naivus.
  25. Kvailys tas, kurs meta darbą pusiaukelėje ir žiūri išsižiojęs iš šalies, kas iš viso to išeis.
  26. Kvailumas negali pakilti virš tikrovės, o protas negali sustoti, nepasiekęs tiesos.
  27. Laisvas tik tas, kuris susivaldo.
  28. Lygiateisiškumas – šventas žmonijos įstatymas.
  29. Mirties siaubas baisesnis, negu pati mirtis.
  30. Narsa didėja didėjant pavojui: kuo sunkiau, tuo daugiau jėgų.
  31. Nedaug padaro tas, kas daug ir ilgai galvoja.
  32. Padorumas – visų luomų puošmena.
  33. Pasaulis sensta ir vėl atjaunėja. O žmogus visuomet viliasi geresnio.
  34. Savižudybė – sunkiausia nuodėmė, jai nėra atpirkimo: ji – mirtis ir drauge – nusikaltimas.
  35. Tas, kas padarė epochai viską, ką galėjo, bus gyvas visose epochose.
  36. Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
  37. Tavo likimas yra tavo rankose.
  38. Teisingumo kriterijus negali būti balsų dauguma.
  39. Tėvai sunkiausiai atleidžia vaikams tas ydas, kurias jie patys išugdė.
  40. Tėvynė – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu.
  41. Tik gyvieji visada teisūs lieka, nes gyvųjų – ateitis
  42. Tik tas gali karštai mylėti gėrį, kuris sugeba visa siela, nesutaikomai nekęsti blogio.
  43. Tikėjimas – tai meilė širdyje.
  44. Tikra draugystė teisinga ir bebaimė.
  45. Tikroji draugystė teisinga ir narsi.
  46. Vargas man, jei mano įsitikinimai svyruos priklausomai nuo mano širdies plakimo.
  47. Vien įkvėpimo poetui nepakanka , reikia išlavinto proto įkvėpimo.
  48. Visuotinė istorija – tai visuotinis teismas.