Artūras Šopenhaueris
vokiečių filosofas
(Nukreipta iš Arthur Schopenhauer)
Artūras Šopenhaueris (vok. Arthur Schopenhauer (1788-1860) – vokiečių filosofas.
Sentencijos
keistiApie gyvenimą
keisti- Jaunystės požiūriu gyvenimas yra begalinė ateitis; senatvės – labai trumpa praeitis.
- Kaip meilė gyvenimui iš esmės yra tik mirties baimė, taip žmonių siekimas bendrauti iš tikrųjų nėra tiesioginė reikmė: jos pagrindą sudaro ne meilė draugijai, o vienatvės baimė.
- Paskutiniai gyvenimo metai primena karnavalo pabaigą, kai nusiimamos kaukės.
- Reikia, nugyventi ilgą gyvenimą ir pasenti, kad suprastum, koks jis trumpas.
- Tiesa gali laukti, kadangi jos laukia ilgas gyvenimas.
Apie laimę
keisti- Būti labai nelaimingam visai nelengvas dalykas, o būti labai laimingam ne tik sunku, bet išvis neįmanoma.
- Iš asmeninių savybių linksmas būdas labiausiai padeda būti laimingiems.
- Mūsų laimei daug svarbiau tai, kas mes esame, o ne ką mes turime.
- Mūsų laimės ir nelaimės jausmas yra tik proporcija tarp mūsų pretenzijų ir to, kas mums atitenka.
- Sveikas elgeta laimingesnis už sergantį karalių.
- Tik linksmumas yra grynas laimės pinigas; visa kita – kredito bilietai.
Apie moteris
keisti- Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas moterys tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus...
- Kad moteris iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors vyro ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono.
- Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad moterys turi daugiau užuojautos ir žmonių meilės, labiau atjaučia nelaimėlius negu vyrai, tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni.
- Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas vyro intelektas... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios...
Apie protą
keisti- Kai pasirodo geras tonas, sveikas protas pasitraukia.
- Kaip skaidriausios ugnys blanksta ir nyksta saulės šviesoje, taip protą, net genialumą ir grožį nustelbia širdies gerumas.
- Lošimas kortomis – akivaizdi protinio bankroto išraiška. Nesugebėdami keistis mintimis, žmonės persimetinėja kortomis.
- Nėra geresnės priemonės atgaivinti protui už senovės klasikų skaitymą; vos tik paimi bent pusvalandžiui kurį nors jų į rankas – išsyk pasijunti atsigavęs, aprimęs, apsivalęs, pakylėtas ir sustiprėjęs, – tarsi būtum išsimaudęs tyrame šaltinyje.
Apie sveikatą
keisti- Devynios dešimtosios mūsų laimės pereina nuo sveikatos.
- Sveikata taip pranoksta visas kitas gyvenimo gėrybes, kad visai sveikas skurdžius laimingesnis už sergantį karalių.
- Visos mūsų kančios kyla iš visuomenės, o dvasios ramybė šalia sveikatos sudaro svarbiausią mūsų laimės elementą.
Apie žmogų
keisti- Kiekvienas žmogus gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas.
- Vienas žmogus silpnas kaip apleistas Robinzonas, tik bendraudamas su kitais jis gali daug nuveikti.
- Žmogaus egzistavimas turbūt yra klaida.
- Žmogaus veidas pasako daugiau ir įdomesnių dalykų negu lūpos: lūpos pasako tik žmogaus mintį, veidas – prigimties mintį.
- Žmonių dydis atvirkščiai proporcingas jų doroviniam didingumui: didėjant atstumui nuo mūsų, pirmasis mažėja, o antrasis didėja.
Kitos
keisti- Citatomis dera naudotis tik tada, kai iš tikrųjų negalima apseiti be svetimo autoriteto.
- Didžioji žmonijos visų sričių žinių dalis gyvuoja tik popieriuje, knygose – popierinėje žmonijos atmintyje. Todėl tik knygų sankaupa, biblioteka yra vienintelė žmonių giminės viltis ir nesunaikinama atmintis.
- Garbė – tai mūsų išorinė sąžinė, o sąžinė – tai mūsų vidinė garbė.
- Genijai yra ne tik nepakenčiami gyvenime, bet ir nemoralūs, žiaurūs, jiems sunku turėti draugų. Minčių aukštybėse viešpatauja vienatvė.
- Grožis – tai atviras rekomendacinis laiškas, iš anksto užkariaujantis širdį.
- Jei individualybė skurdi, tai ir visi malonumai – tarsi brangūs vynai, siurbtelėti į burną, kurioje dar tebejaučiamas tulžies skonis.
- Jei nenorite įsigyti priešų, stenkitės nerodyti savo pranašumo.
- Jei rastume visiškai teisingą, absoliutų ir detaliausią muzikos paaiškinimą, jei pavyktų detaliai atkurti jos raišką savokomis, turėtume tikrą pasaulio vaizdą, kuris ir būtų tikroji filosofija.
- Jeigu tik skaitoma ir skaitoma be atvangos, vėliau neapgalvojant, tai visa, kas perskaityta, neišleidžia šaknų ir didesne dalimi žūva.
- Jokie pinigai nebūna taip gerai panaudoti, kaip tie, kuriuos mums nusuko: už juos įsigyjame išminties.
- Kaip aš galėčiau būti, jei visi tie, kurie buvo iki manęs, nebūtų mirę?.
- Kas atėjo į pasaulį, norėdamas jį rimtai pamokyti svarbiausių dalykų, tas galės pasakyti esąs laimingas, jei išneš sveiką kailį.
- Kas mano, kad velniai pasauly laksto raguoti, o kvailiai – pasikabinę po kaklu varpelį, tas neišvengiamai taps jų auka ar nuolatiniu žaisliuku.
- Kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas.
- Kiekvienas savo menkystę, priskiria mums – tai fikcija, kuriai egzistuoti duota teisė visiems laikams.
- Kiekvienas vaikas iš dalies yra genijus, o kiekvienas genijus – iš dalies vaikas.
- Labiausiai paplitusi didžiavimosi rūšis – tautinis pasididžiavimas.
- Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti.
- Mes dažnai plušame dėl dalykų, kurie pasirodo esą nebereikalingi, kai tik juos pagaliau pasiekiame.
- Minia turi akis ir ausis, bet ne per daugiausia – kai kada net pasigailėtinai mažai – išminties ir tiek pat atminties.
- Mokslą gali įsisavinti kiekvienas – vienam tam prireiks daugiau jėgų, kitam mažiau. Iš meno kiekvienas gauna tik tiek, kiek pats pajėgus duoti.
- Mums likimo primesta kančia nėra tokia skausminga kaip ta, kurią suteikia svetima valia.
- Nesakyk savo draugui to, ko neturi žinoti tavo priešas.
- Pastatyti paminklą kam nors gyvam, vadinasi, iš anksto pripažinti, kad ainiai to nepadarys.
- Po mirties būsi tas, kas buvai prieš gimimą.
- Polinkis bendrauti yra maždaug priešingai proporcingas intelekto vertei.
- Retai mąstome apie tai, ką turime, bet visada – apie tai, ko stokojame.
- Senatvėje labiau sugebame nelaimių išvengti, jaunystėje – jas iškęsti.
- Senatvėje nėra mielesnės paguodos, kaip suvokti, kad visos jėgos jaunystėje atiduotos darbui, kuris nesensta.
- Spartinti normalią laiko tėkmę – labai brangus dalykas. Tad žiūrėkime, kad nereikėtų jam mokėti palūkanų.
- Tai, ką žmonės vadina likimu, dažniausiai yra kvailystės, padarytos jų pačių.
- Talentas pataiko į taikinį, į kurį niekas kitas negali pataikyti; genijus pataiko į taikinį, kurio niekas kitas nemato.
- Tik ko nors netekę suvokiame vertę.
- Tuoktis – tai perpus sumažinti teises ir padvigubinti pareigas.
- Užuojauta gyvūnams yra taip žmogui būdinga, jog galima tvirtinti: tas, kuris žiaurus gyvūnams, negali būti geras žmogus.
- Vaistai negelbsti, jei dozė per didelė, taip pat peikimas ir kritika, kai peržengia teisingumo ribą.
- Valia – tai silpną regintįjį nešantis stiprus neregys.
- Vidutiniam žmogui rūpi laiką prastumti, o talentingasis stengiasi laiku pasinaudoti.
- Visa, kas geriausia, yra priešas to, kas gera.
- Visų draugas nėra draugas nė vienam.
- Žmogaus esybės vertė lemia, ar jis vengia vienatvės, ją pakenčia arba mėgsta, nes vienatvėje menkysta jaučia visą savo menkumą, o didis protas – visą savo didybę, žodžiu, kiekvienas regi save tokį, koks iš tikrųjų yra.