Johanas Volfgangas Gėtė

Johanas Volfgangas Gėtė (vok. Johann Wolfgang von Goethe; (1749-1832) – vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas.

Johanas Volfgangas Gėtė

Sentencijos

Apie blogį

1. Jei mes atvira širdimi priimtume gėrį, lengviau pakeltume ir blogį.
2. Kas nori atsisakyti blogio, tas visuomet žino, ko nori; o tas, kas geidžia daugiau, negu turi, yra aklas abiem akimis.
3. Kuo daugiau žmogus turi blogio, tuo labiau jį turime mylėti.

Apie charakterį

1. Charakteris – energingas siekimas užsibrėžtų tikslų.
2. Jei dideliuose ir mažuose dalykuose nuosekliai realizuoji tai, ką jautiesi sugebantis, vadinasi, turi tvirtą charakterį.
3. Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių charakterių, kaip tai, iš ko jie juokiasi.
4. Žmogaus gyvenimo istorija sudaro jo charakterį.

Apie darbą, veiklą

1. Bet kuri neprincipinga veikla galiausiai bankrutuoja.
2. Geras pavyzdys ir sunkų darbą daro lengvu.
3. Kaip galima save pažinti? Ne stebėjimu, tiktai veikla. Pamėgink atlikti savo pareigą, ir sužinosi, ką turi savyje.
4. Kas brangina savo darbą, turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis.
5. Kas laikosi taisyklės darbą tikrinti mintimi, o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią.
6. Kiekvienas kenčia, kai dirba tik sau. Dirbdamas kitų labui, žmogus dalijasi su jais ir savo džiaugsmu.
7. Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė.
8. Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio darbo: iškilmės dera tik darbą pabaigus.
9. Tikėk, tik to dvasia pajunta malonumą,
   Kas nusipelnė jo per darbą ir kantrumą.
10. Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. Drąsa gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk dirbti, ir tavo protas įsiliepsnos.

Apie draugystę

1. Geriausias būdas išlaikyti draugystę – dalytis mintimis apie savo darbus. Žmones labiausiai suartina veikla.
2. Svarbiausias tikros, aktyvios, vaisingos draugystės reikalavimas – eiti su draugu vienodu žingsniu, kad draugas pritartų mano tikslams, o aš – jo.
3. Tikra aktyvi draugystė – tai savitarpio parama. Mano draugas pritaria mano sumanymams, o aš pritariu jo, mes kartu einame į priekį, nors mūsų mintys ir būtų skirtingos.

Apie džiaugsmą

1. Didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu.
2. Didžiausias mąstančio žmogaus džiaugsmas – ištirto dalyko pažinimas ir tylus neištirto garbinimas.
3. Džiaugsmas ir skausmas, mintis nerami,
   audrina protą kančia maloni.
   Žavesį keičia sunkus liūdesys.
   Jeigu tu myli, laimingas esi.
4. Ir džiaugsmas, ir meilė yra sparnai į didžius darbus.
5. Nėra pasaulyje didesnio, tikresnio džiaugsmo, kaip matyti prieš save didelę sielą.
6. Tik tas patiria džiaugsmą, kas gali padėti savo artimui.

Apie gamtą

1. Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą.
2. Gamta gyvena savo kūriniuose. Tai didis menininkas.
3. Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta: ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės.
4. Gamta neturi kalbos padargų, bet sukuria liežuvius ir širdis kalbai bei jausmams.
5. Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio.
6. Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.
7. Gamtos dėsniams žmonės paklūsta net tada, kai kovoja prieš juos.
8. Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą.
9. Gamtos vainikas – Meilė.
10. Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių.

Apie genijus

1. Genijus – tai įgimtas stropumas.
2. Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, kad ir genijus neišvengs mirties.
3. Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama iš genijaus, – tai meilė tiesai.

Apie gyvenimą

1. Dykaduoniškas gyvenimas – tai priešlaikinė senatvė.
2. Išorinį padorumą visada sąlygoja vidinis gyvenimas.
3. Mirk ir vėl atgyk naujam gyvenimui. 
4. Nesiilsėk! Gyvenimas šuoliuoja tolyn; eik ir išdrįsk kol dar esi gyvas. Po savęs palik tai, kas galinga ir didinga, kas įveiktų laiką.
5. Reikia mylėti, neapkęsti, kovoti, tikėtis – tai gali padaryti gyvenimą kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai.
6. Teorija, brolau – sausa šaka, už tai gyvenimo vaisingas medis žydi.
7. Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu.
8. Tik tas gyvenimo ir laisvės vertas,
   Kuris kasdien dėl jų į kovą stos.
9. Tikrai gyveni tik tada, kai jauti kitų palankumą.
10. Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. 
11. Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime.
12. Žvelk gyveniman, jis moko už knygas labiau.

Apie hipotezes

1. Esama hipotezių, kur protas ir vaizduotė pavaduoja idėją.
2. Hipotezės reikalingos lygiai kaip ir bandymų bei stebėjimų duomenys, kad koks nors mokslas pajudėtų iš vietos ir sparčiau plėtotųsi.
3. Hipotezės – tai pastoliai, įrengiami prie statinio ir nuimami pastatą užbaigus; pastolių darbininkui nederėtų laikyti pastatu, nors jie jam ir reikalingi.

J. V. Gėtės sodas Veimare.

Apie idėją

1. Galima pripažinti idėją esant naudingą, bet nemokėti ja naudotis.
2. Kai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stulbina pasaulį tūkstantmečius.
3. Kiekvienas, kuris nutolsta nuo idėjų, galų gale gyvena tik vienais pojūčiais.
4. Ore sklandanti ir laiko reikalaujama idėja gali kilti savarankiškai iškart šimtinėje galvų.

Apie ydas

1. Yda nuo senų laikų siejama su menkyste.
2. Jaunystės ydų nereikia pasilaikyti senatvei, nes senatvė turi savo trūkumų.
3. Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti.

Apie jaunystę, senatvę

1. Jaunystė – tai liga, kuri greitai praeina.
2. Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverta jų tampyti su savimi iki pat senatvės.
3. Nedidelis menas pasenti, menas – įveikti senatvę.
4. Pasenti meno didelio nereik,
   Bet tu senatvę, kad gudrus įveik.
5. Senatvėje reikia dirbti daugiau negu jaunystėje.

Apie klaidas

1. Daug lengviau surasti klaidą negu tiesą.
2. Didelė klaida rodytis didesniu, negu tu esi iš tikrųjų, ir vertinti save mažiau, negu vertas.
3. Ir klaida būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki senatvės.
4. Kai žmogus klysta, pastebėti gali visi; kai jis meluoja, pastebi ne kiekvienas.
5. Klaida santykiauja su tiesa kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą.
6. Klaidą aptikti kur kas lengviau negu tiesą. Klaida plyti paviršiuje, ir ją pastebi iš karto, o tiesa slypi giliai, ir ne kiekvienas gali ją atrasti.
7. Mes mieliau pripažįstame savo elgesio klaidas negu mąstymo.

Apie knygas

1. Gabenk geras knygas į namus, nes jų jėga lemtingai veikia vaikus ir vaikų vaikus.
2. Kai kurios knygos parašytos ne pamokymui, o dėl to, kad skaitantieji suprastų, kad autorius šį tą žino.
3. Pernelyg daug skaitoma vidutinių knygų: prie jų gaištamas laikas. Iš tiesų reikėtų skaityti tik tai, kas stebina.

Apie kvailius, kvailumą

1. Iš visų vagių patys blogiausi kvailiai: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką.
2. Jeigu protingas žmogus padaro kvailystę, tai jau, žinoma, nemažą.
3. Kur kvailystė – pavyzdys, ten protas – beprotybė.
4. Kvaila vertinti kitus pagal save.
5. Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai.
6. Kvailiausia iš visų kvailybių yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo originalumo, jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta.
7. Nėra nieko pavojingesnio už kvailį, bandantį pavaizduoti protingą.
8. Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė.
9. Paprasčiausias būdas tapti kvailiu – remtis sistema.

Gėtės institutas Tokijuje

Apie laiką

1. Kas trumpina man laiką? Darbas. O kas jį neapsakomai ilgina? Tinginystė.
2. Laikas – ištikimiausias atkaklumo sąjungininkas.
3. Laiko praradimas tuo skaudesnis, kuo žmogus išmaningesnis.
4. Visuomet laiko gali pakakti, jei juo tinkamai naudosies.

Apie laimę

1. Didžiausia laimė ir džiaugsmai gyvenimo tyriausi galų gale išsenka.
2. Išties gyvena tas, kuris moka džiaugtis kito laime.
3. Kas vargo nevargo – laimės nepajaus.
4. Laimingas, kas gryna širdim gerbia protėvius.
5. Mūsų laimė – mūsų pačių širdyse.
6. Nedidelio sklypelio žmogui tereikia, kad jis būtų ant žemės laimingas, o dar mažesnio – ilsėtis joje.
7. Patys laimingiausi yra tie, kurie kaip vaikai gyvena šia diena.
8. Tik tas iš tikrųjų laimingas ir didis, kuriam nereikia nei paklusti, nei įsakinėti, kad pasirodytų kažkuo esąs.

Apie meilę

1. Būti su mylimąja niekada neprailgsta.
2. Jei žmogus nesugeba mylėti, privalo išmokti meilikauti.
3. Kas mūsų širdžiai pasaulis be meilės!
4. Meilė – dalykas idealus, vedybos – realus; realaus ir idealaus painiojimas visada baudžiamas.
5. Meilė – gamtos siekių viršūnė.
6. Mylėti ir būti mylimam – didžiausia laimė pasaulyje.
7. Mylėti yra žmogiška, tik mylėti reikia žmoniškai.
8. Mokomės iš tų, kuriuos mylime.
9. Pirmoji nesugadintos jaunystės meilė visada linksta į didingumą. Prigimtis tarsi skatina vieną lytį perimti iš kitos tai, kas gera ir gražu.
10. Tikra teisybė, kad pasauly tik meilė daro žmogų reikalingą.
11. Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės.

Apie meną

1. Diletantas žiūri į meną kaip niekdarys – į amatą.
2. Į vertingiausius meno kūrinius, matyt, dera kartkarčiais iš naujo pasigilinti, nes jų gelmės neišmatuojamos.
3. Tobulas meno kūrinys – tai kūrinys žmogaus dvasios ir todėl gamtos kūrinys.

Apie mintis

1. Ak, kaip dažnai neišsakytą mintį, kuri vos gimė sielos gelmėse, mes skubame pasauliui išpažinti ir žudome jos žavesį deja.
2. Drąsios mintys primena priekinių šaškių vaidmenį lošiant: jos atsitraukia, bet užtikrina pergalę.
3. Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys.
4. Vertingiausios mintys, geriausi jų išraiškos būdai man ateina į galvą, kai vaikštau.

Apie mirtį

1. Ar mirties bijosi, ar nebijosi – ji neišvengiamai ateis.
2. Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės.
3. Gyventi be naudos – prieš laiką mirti.

Apie mokytoją

1. Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, nors vienam puikiam eilėraščiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir formą suklasifikuotų dalykų.
2. Tie, iš kurių mes mokomės, teisingai vadinami mūsų mokytojais, bet ne kiekvienas, kuris mus moko, vertas šio vardo.
3. Tikras mokinys mokosi suvokti nežinomus dalykus per žinomus ir tuo priartėja prie mokytojo.

„Fausto“ 1932 m. vokiško leidimo viršelis

Apie norus

1. Ar jūs nuoširdžiai norite? Tuomet imkitės šią pat minutę. Drąsa – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės darbo, ir jūsų protas įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas.
2. Jeigu mes norime ką nors sukurti, mes turime kuo nors būti.
3. Ko moteris nori – to Dievas nori.
4. Norėti nepakanka, reikia veikti.
5. Pats juokingiausias noras – patikti visiems.
6. Žmogus gali visa, ko jis tik panori, bet jis turi norėti tiktai to, ką jis gali. 

Apie pareigą

1. Atlikdamas savo pareigą, žmogus su meile žiūri į tai, kam jis pats save priverčia.
2. Gyvenimas – tai pareiga, nors jis ir būtų viena akimirka.
3. Įvykdyta pareiga beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti.
4. Pareiga – tai Meilė tam, ką pats sau įsakai.

Apie patirtį

1. Patirtis – tai amžina gyvenimo mokykla.
2. Supratimas yra patirties išdava, idėja – jos vaisius: pirmajam reikia proto, antrajam – išminties.
3. Tik patirtis mus moko vertinti gyvenimo gėrybes.

Apie pasaulį

1. Apskritai pasaulis juda į priekį, tačiau jaunimui kaskart tenka pradėti iš naujo.
2. Kas nemato pasaulyje draugų, tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį.
3. Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas.
4. Tegul kiekvienas išsišluoja prie savo durų, ir visame pasaulyje bus švaru.

Apie posakius

1. Aš vertinu visokius trumpus posakius, ypač, kai jie skatina mane įsižiūrėti į antitezes ir derinti jas.
2. Įvairių pamokomų istorijų ir posakių rinkinys – didžiausias turtas.
3. Kiekvieną dieną reikia pasiklausyti nors vienos dainelės, pasižiūrėti gražų paveikslą ir, jeigu galima, perskaityti bent kokį išmintingą posakį.

Apie protą

1. Kai du ginčijasi, kaltesnis tas, kuris protingesnis.
2. Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena.
3. Nori gauti protingą atsakymą, klausk protingai.
4. Protas ir sąžinė negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks.
5. Protingi žmonės – geriausia enciklopedija.
6. Sveikas praktinių tikslų siekiantis protas – tobuliausias protas pasaulyje.

Apie šlovę

1. Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias.
2. Poelgiai yra viskas, šlovė – niekas.
3. Žygdarbis turi prasmę, šlovė – ne.

Paminklas Gėtei Leipcige

Apie talentą

1. Kiekviename menininke slypi drąsos daigas, be kurio neįmanomas joks talentas.
2. Talentai subręsta vienumoje, o charakteris – visuomenėje.
3. Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose.

Apie tiesą

1. Daugelis ir ginčija tiesą tik todėl, kad ją pripažinę pražūtų.
2. Išmintinga tik tiesa.
3. Kas stoja prieš išmintingas tiesas, įpučia jų ugnį, kibirkštys plačiai išsisklaido ir įžiebia šviesą.
4. Klystantysis audringumu pakeičia jėgos ir tiesos stygių.
5. Lengviau atskleisti paklydimą negu surasti tiesą; paklydimas yra paviršiuje, tiesa – gilumoje.
6. Naujai tiesai žalingiausios senos klaidos.
7. Paikiausiai klysta tas, kuris mano prarandąs originalumą, pripažindamas kitų jau pripažintą tiesą.
8. Sakoma, kad tarp dviejų priešingų nuomonių glūdi tiesa, – Jokiu būdu! Tarp jų glūdi problema!
9. Tiesą dera be paliovos kartoti, nes paklydimai mums nuolatos primenami.
10. Tiesą galima lyginti su brangakmeniu, kurio spinduliai krenta ne į vieną šoną, bet į visas puses.

Apie tikėjimą

1. Aklas tikėjimas – išminties kapai.
2. Stebuklas – kūdikis tikėjimo.
3. Tikėjimas – ne pradžia, o pabaiga išminties.
4. Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus.

Apie tikslą

1. Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia.
2. Kilnūs tikslai, nors ir nepasiekiami, mums brangesni už žemus tikslus, nors ir pasiektus.
3. Tvirta, sąmoninga, tikra valia pirmiausia susijusi su įsitikinimu, kad tikslas bus pasiektas.

Apie vaikus

1. Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti.
2. Priešingai nei suaugusiems, vaikams nereikia savęs apgaudinėti.
3. Tvarkingumas sužadina vaikams džiugų sąmoningumą.

Apie žinias

1. Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį.
2. Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti.
3. Tai, ką mes žinom, nesvarbu visai, o ko nežinom, tai svarbu be galo.
4. Tik žinodami mažai, žinome viską, drauge su žiniomis daugėja abejonių.
5. Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas.

J. V. Gėtės paminklas Frankfurte prie Maino.

Apie žmogų

1. Atsisakydamas žmogus daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“.
2. Būti žmogum – reiškia būti kovotoju.
3. Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save.
4. Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo.
5. Elkitės su žmogumi taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps.
6. Grynas vynas daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas vanduo daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti žmogumi, todėl geriu praskiestą vyną.
7. Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus.
8. Jei žmogus tikisi pateisinti visus žmonių lūkesčius, tikriausiai pervertina savo galimybes.
9. Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą.
10. Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs.
11. Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas.
12. Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi.
13. Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos.
14. Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano.
15. Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti.
16. Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes.
17. Tik žmonėse žmogus gali pažinti save.
18. Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš.
19. Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas.
20. Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas.
21. Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti.
22. Žmogus negali nei protestuoti, nei apsiginti nuo kritikos. Jis privalo gyventi nepaisydamas kritikos, ir ilgainiui ją įveiks.
23. Žmogus niekada nepraras poreikio išpažinčiai.
24. Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį.
25. Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. – „Faustas“.
26. Žmogus privalo kuo nors būti, tuomet galės ką nors atlikti.
27. Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė.
28. Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos.
29. Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos.
30. Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti.
31. Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus.

Paminklas J. V. Gėtei ir F. Šileriui Veimare.

Kitos

1. Atsargumas paprastas, o atgaila labai sudėtinga.
2. Bailys grasina būdamas saugus.
3. Baimė užkrečiama taip pat kaip sloga ir kiekvienąsyk daro iš vienaskaitos daugiskaitą.
4. Bausti nesugebantis teisėjas galų gale tampa nusikaltėlio bendrininku.
5. Dosnumas, ypač lydimas nuolankumo, visada užkariauja širdis.
6. Elgdamiesi su artimaisiais taip, kaip jie to nusipelno, darome juos tik blogesnius, o elgdamiesi taip, tarsi jie geresni nei yra iš tikrųjų, priverčiame juos tapti geresniais.
7. Elgesys – tai veidrodis, kuris parodo visų veidus.
8. Geriausia, ką mums duoda istorija, – tai jos skatinamas entuziazmas.
9. Gerumas yra aukso saitai, sujungiantys visuomenę.
10. Grožis – svečias, laukiamas visų.
11. Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip į pačią dovaną.
12. Įkvėpimas ne silkė, kurios galima prisūdyti daugeliui metų.
13. Ilgai svarstantis ne visada randa geriausią sprendimą.
14. Ir nėr kūrybai pabaigos, kas buvo polėkiu, lai būna ugnimi, besisukančiu kūnu, atokvėpiu gi – niekados.
15. Iš vyro pasirinktos nuotakos lengva spręsti, koks jis ir ar žino savo vertę.
16. Išradinėti pačiam puiku, bet žinoti ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti?
17. Įtartinomis aplinkybėmis turi veikti ir talkinti tas, kuris aiškiau mato.
18. Jauni poetai pila daug vandens į savo rašalą.
19. Jausmai neapgauna; apgauna jais remiantis susidaryta nuomonė.
20. Jei aš priimsiu tave tokį, koks tu esi, tau nebus geriau; tačiau jei laikysiu tave tuo, kuo tu gali tapti, aš tau padėsiu tapti tokiu.
21. Juokingiausias įprotis – patikti visiems.
22. Kai ginčydamasis su priešininku pasijusi silpnesnis, sustok, nes toliau kalbėsi vis kvailiau.
23. Kai neturime savęs, tada mums visko trūksta.
24. Kaip pažinti save? Anaiptol ne stebėjimu, o tik veiksmais. Pabandyk atlikti savo priedermę, ir tuoj pat save pažinsi.
25. Kalbėk įtikinamai, o žodžiai klausytojus veiks savaime.
26. Kas auksu žiba, ryt pavirs į nieką, o tikras menas amžiams pasilieka.
27. Kas ilgai mąsto, ne visada randa geriausią sprendimą.
28. Kas nebuvo pradėta šiandien, tas niekada nebus baigta rytoj.
29. Kas nėra per daug geros nuomonės apie save, tas geresnis, negu jis pats mano.
30. Kas siekia nepasiekiamo, tas man mielas.
31. Ką aš žinau, gali kiekvienas žinoti, o tokią širdį turiu tik aš vienas.
32. Ketvirtį valandos neišnykstančią vaivorykštę nustojame matyti.
33. Kiekvienas girdi tik tai, ką supranta.
34. Kiekvienas rytas kviečia atlikti tai, kas privalu, ir laukti to, kas gali būti.
35. Kilnumas visiems patinka, ypač jeigu jį lydi kuklumas.
36. Ko jūs nesuprantate, tas jums nepriklauso.
37. Liaudį galima engti, bet sugniuždyti jos neįmanoma.
38. Materiją mato prieš save kiekvienas; turinį randa tik tas, kuris su juo turi reikalo; o forma daugumai paslaptis.
39. Menininko kūriniai – tai jis pats.
40. Mes turime išsiugdyti taktiškumo jausmą, kitaip, pelnę žmonių palankumą, galime jį greitai prarasti. Brangiai moka žmogus už šią pamoką gyvenime ir, nelaimei, negali išgelbėti palikuonių nuo tokių didelių išlaidų.
41. Mylimosios paveikslas negali pasenti, nes kiekviena akimirka – jo gimimo valanda.
42. Mums reikia menininko net didžiausios laimės ir didžiausios nelaimės akimirkomis.
43. Mus vilioja aukštuma, bet ne laiptai į ją: žvelgdami į viršūnę mes norėtume eiti į ją lyguma.
44. Neapykanta – aktyvus nepasitenkinimo jausmas, pavydas – pasyvus. Nėra ko stebėtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta.
45. Neapykanta šališka, bet meilė dar šališkesnė.
46. Nedėkingumas – silpnumo atmaina. Didieji žmonės niekad nebūna nedėkingi.
47. Nedera savęs pervertinti, bet nedera ir žemintis.
48. Nemeluota didybė niekuomet nepaiso savo šešėlio.
49. Nenorėčiau būti panašus į tuos, kurie dienas leidžia skųsdamiesi galvos skausmu, o naktis – maukdami vyną, sukeliantį tą skausmą.
50. Nepripažįstantysis idealo netruks vulgarų dalyką palaikyti gražiu.
51. Nėra dalyko, kurį galima labiau branginti, negu dienos vertę.
52. Nėra nieko baisiau už vienišumą.
53. Nereikia save vertinti aukščiau savo sugebėjimų ir nereikia save žeminti.
54. Niekas negali spręsti apie kitus, kol neišmoks spręsti apie save patį.
55. Niekas nežino, kiek turi jėgų, kol jų neišbandė.
56. Nieko nėra baisesnio už aktyvų nemokšą.
57. Nieko nėra vertingesnio už šiandieną.
58. Niekuo nesidomėdamas prarandi ir atmintį.
59. Pačiam išrasti – puiku, bet žinoti ir branginti tai, kas atrasta kitų – argi mažiau svarbu, kaip kurti.
60. Paklausyti gero patarimo – vadinasi, išplėsti savo galimybes.
61. Pati geriausia motina yra ta, kuri galės pakeisti tėvą, kai jo nebebus.
62. Piktadarys negali pasiekti didybės.
63. Polinkis lengvai įveikiamas, o virtęs įpročiu – nenugalimas.
64. Pradžioje buvo veiksmas.
65. Principai turi būti įgyvendinami. Kitaip jie nieko neverti.
66. Rimtas požiūris į diletantizmą ir mechanišką mokslininkavimą virsta pedantiškumu.
67. Rūstybei nesvarbu esmė, ji priežasties teieško.
68. Savo netobulumo suvokimas artina prie tobulumo.
69. Skonį lavina ne vidutiniški, o patys tobuliausi pavyzdžiai.
70. Skurdo vaizdas pavyduolių nejaudina.
71. Sostų ir karalysčių žlugimas manęs nejaudina, sudeginta valstiečio sodyba – štai tikroji tragedija.
72. Sugebėjimas yra išankstinė prielaida, bet jis turi tapti mokėjimu.
73. Susitikę mums skolingą žmogų, tuojau prisimename, koks jis turi būti dėkingas. O kaip dažnai sutinkame žmonių, kuriems turėtume dėkoti, bet apie tai nė nepagalvojame.
74. Susivaldymas gimdo taurią laimę.
75. Svarbūs dalykai neturi priklausyti nuo menkniekių.
76. Svetur tėvynės nesurasi.
77. Šiandieną juoko ilgisi žmogus ir laukia mūsų, juokdarių, pagalbos.
78. Šis šimtmetis padarė pažangą, tačiau kiekvienas individas pradeda iš naujo.
79. Tai, ką darome šiandien ir dabar, lems tai, ką darysime rytoj.
80. Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios.
81. Tas, kuris nori daug pasiekti, turi kelti didžius reikalavimus.
82. Tas, kuris per daug gerai mano apie save, geresnis negu mano.
83. Tikri bendraminčiai negali ilgam susipykti; kada nors jie vėl sueis.
84. To, kas mums atrodo neįmanoma, galbūt paprasčiausiai nesistengėte padaryti.
85. Tu pirmas imtum juoktis iš manęs, jeigu nebūtum jau pamiršęs juoko.
86. Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi.
87. Užgimstanti aistra gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsiradimo ir negalvoja apie baigtį; džiugi ir šviesi, ji nejaučia, kad gali prisišaukti nelaimę.
88. Vadinamosiomis mandagumo ir padorumo taisyklėmis mes įgyjame tai, kas kitais atvejais pasiekiama tik jėga, o kartais nepaklūsta ir jai.
89. Vertėjas primena sąvadautoją, kuri giria gražuolės vertybes, pridengtas šydu, ir sukelia nenugalimą troškimą susipažinti su originalu.
90. Vienatvė – žemiškoji skaistykla.
91. Vilkas, kad ir vienas, visai avių bandai baisus.
92. Viltis gyvena net prie pačios kapo duobės.
93. Visi nori būti garsūs, bet nė vienas nenori stengtis, kad taptų garsus.
94. Vyras būtų sukūręs kitą vyrą, jei jis nebūtų sukurtas, o moteris galėtų gyventi amžinybę, net negalvodama dauginti savo lytį.
95. Žalinga viskas, kas išlaisvina sielą ir nesuteikia būdų save valdyti.
96. Žmonija galėtų pasiekti neįtikėtinų laimėjimų, jeigu ji būtų blaivesnė.
97. Žodis žeidžia greičiau negu gydo.